Zinaida Nagytė-Katiliškienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 35:
== Biografija ==
Gimusi Mažeikiuose, iš ten iškeliavo vos šešių mėnesių, tačiau daug kartų buvo grįžusi lankyti tetos, gyvenusios netoli. Tėvas buvo geležinkelininkas, jį su visa šeima (žmona, dukra Zinaida bei sūnumis Martynu ir Henriku) dažnai kilnodavo iš vietos į vietą: iš Mažeikių į [[Radviliškis|Radviliškį]], iš Radviliškio į [[Kaunas|Kauną]].
Zinaida pradžios mokyklą pradėjo lankyti Kaune. Kai tėvą iš Kauno perkėlė į [[Šilutė|Šilutę]], ji mokslus tęsė ten. Dar mažai mergaitei latvė motina dainuodavo latviškas dainas, o žemaičio tėvo vyresnioji sesuo, teta Morta, sekė lietuviškas pasakas bei mokydavo lietuviškų dainų. Šeimoje taip pat gyveno ir vokiečių kilmės labai literatūrą - o ypač Goethę - mylėjusi senelė, kuri labai anksti pradėjo vaikams skaityti vokiškas knygas. Į pradžios mokyklą Zina atėjo kalbėdama trimis kalbomis: lietuvių (gimtąja) bei vokiečių ir latvių. Šios trys kalbos poetei ir liko visą gyvenimą beveik kaip gimtosios. Pradžios mokyklą baigė [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], kur šeima išgyveno visą vokiečių okupacijos laikotarpį. Karo metu, vokiečiams traukiantis iš Lietuvos, abu Zinaidos broliai pasitraukė į Vokietiją. [[1944]] m. liepą į Vakarus kartu su tėvais pasitraukė ir poetė. [[1945]] m. [[Vokietija|Vokietijoje]] baigė gimnaziją. [[Insbruko universitetas|Insbruko]] bei [[Freiburgo universitetas|Freiburgo universitetuose]] studijavo vokiečių literatūrą ir filosofiją.
eilutė 42 ⟶ 44:
== Kūryba ==
Pradėjo rašyti paskatinta brolio poeto [[Henrikas Nagys|Hennriko Nagio]]. Kūryboje istorinė savimonė atsiskleidžia per gimtosios žemės ir asmeninio likimo ryšį: susidūrus prarastai savajai erdvei ir privalomai priimti svetimajai erdvei, atsiveria vidinis vienatvės pasaulis. Poezijoje itin ryškus naratyvinis pradas, eilėraščiai jungiami į ciklą, išplečiantį poetinio pasakojimo galimybes. Svarbus žodžio ir tikrovės santykis. <ref>Dalia Šalkauskytė. {{VLE|XIII}} - 522 psl.</ref>▼
▲Kūryboje istorinė savimonė atsiskleidžia per gimtosios žemės ir asmeninio likimo ryšį: susidūrus prarastai savajai erdvei ir privalomai priimti svetimajai erdvei, atsiveria vidinis vienatvės pasaulis. Poezijoje itin ryškus naratyvinis pradas, eilėraščiai jungiami į ciklą, išplečiantį poetinio pasakojimo galimybes. Svarbus žodžio ir tikrovės santykis. <ref>Dalia Šalkauskytė. {{VLE|XIII}} - 522 psl.</ref>
Kūrybą spausdino [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] žurnale „[[Metmenys]]“, laikraštyje [[Naujienos (laikraštis)|„Naujienos“]], savaitraščiuose „Nepriklausoma Lietuva“, „Dirva“ ir kt. Be savo kūrybos, poetė dar vertė poeziją iš vokiečių ir latvių kalbų. Priklauso vadinamajai
== Bibliografija ==
eilutė 69 ⟶ 70:
* [http://www.maironiomuziejus.lt/index.php?id=442&PHPSESSID=c59caf15092e71c17488536b1b83700d Maironio lietuvių literatūros muziejus]
* [http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(174);Article(4081); Viena iš daugelio, bet vienintelė]
* {{mke1|Liūnė Sutema}}
{{DEFAULTSORT:Nagytė-Katiliškienė}}
| |||