Alfonsas Nyka-Niliūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

9 baitai pašalinti ,  prieš 11 metų
(cat.)
 
=== Kūrybos ypatybės ===
A. Nykai-Niliūnui būdingi du eilėraščiosudo modeliai - simfoniškas, pagrįstas sąskambiais, ir kalbinis, išaugantis iš kalbos principų ir jų taikymo būčiai.<ref name="vadovelis">[[Viktorija Daujotytė|V.Daujotytė]], [[Elena Nijolė Bukelienė|E.Bukelienė]] „Lietuvių literatūra. XX a. vidurys ir antroji pusė (1940 - 1995). Vadovėlis XII klasei“ K.: „Šviesa“, 1995</ref> Skaitant A. Nykos-Niliūno poeziją chronologine tvarka jaučiamas intensyvus ieškojimas ir palaipsniui artėjimas prie tiesos. Autorius siekia pažinti tikrovę, nes tikrovė - paslaptis. Jo kūrybos žmogus, visapusiškai išgyvendamas, atskleidžia tą paslaptį protu, emocijomis, vaizduote. iškilusias problemas sprendžia remdamasis filosofija, jis įjungiamas į pažinimo veiksmą, praplečiami jo išgyvenimai. Taip pasireiškė poeto modernizmas. Pats A. Nyka-Niliūnas ieško tiesos per save. Jis veržiasi pasiekti tą sąmonės gelmių pirminį tašką, kur žvilgsnį pasitinka tyros krištolinės formos - daiktai, supą mus tikrovėje, tačiau čia išsivadavę iš medžiagos kalėjimo<ref>[[Liūtas Mockūnas|L. Mockūnas]] (sud.) „Egzodo literatūros atšvaitai“ Vilnius: Vaga, 1989</ref> ir prabylantys į mus autentiška kalba. Poetui būtis yra tarsi užkerėta, neišsprendžiama mįslė, todėl jo kūryboje sutinkame kaskart vis neaiškesnes, detališkesnes ir sunkiau suprantamas eiles. <br />
Niliūno poeziją kritikai dažnai vadina filosofine ar idėjine. Tai atkreipia dėmesį į poeto intelektualinę nuotaiką ir atskiria nuo lyrikų. A. Nyka-Niliūnas artimas kitiems žemininkams savo kūrybiniu giminingumu, kuris iškyla iš santykio su savo pirmtakų karta. <br />
A. Nyka-Niliūnas yra filosofiškas poetas, bet jo filosofija įausta į sudėtingą vaizdą.<ref name="vadovelis" /> Kūrybą „nelengva suprasti, nes, poeto įsitikinimu, nieko nesakyti utilitaristine prasme yra vienintelis būdas poezijai ką nors pasakyti“.<ref name="vadovelis" />
Anoniminis naudotojas