Tojotomi Hidejoši: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 69:
Iškilo grėsmė Tojotomi dinastijos ateičiai po Hidejoši mirties, kai [[1591]] m. rugsėji mirė jo vienintelis sūnus Curumacu, kai jam buvo trys metai. Netrukus mirė Hidejoši pusiau brolis [[Tojotomi Hidenaga]] ir Hidejoši padarė įpėdiniu jo sūnų [[Tojotomi Hidecugu]], kurį įsūnijo [[1592]] m. sausį. Hidejoši atsistatydino iš ''kampaku'' (regento) pareigų ir tapo ''taikō'' (atsistatydinusiu regentu). Hidecugu perėmė jo pareigas.
== Nuosmūkis ir mirtis ==
Silpstant sveikatai Hidejoši norėjo naujų p[asiekimų, kad įsiamžintų, ir sugalvojo užkariauti Kiniją (šią mintį turėjo ir Oda Nobunaga), tad surengė dvi blogai pasibaigusias invazijas į Korėją. Norint užkariauti [[Ming dinastija|Ming Kiniją]]<ref>Berry, p. 208.</ref>, jis nuo [[1587]] m. derėjosi su korėjiečiais dėl netrukdomo praėjimo į Kiniją. Būdami kinų sąjungininkai jie atsisakė kalbėtis su Hidejoši ir [[1591]] m. balandį ir liepą uždraudė japonų kariams žygiuoti per Korėją. Tų metų rugpjūtį Hidejoši įsakė ruoštis invazijai.
Pirmoje invazijoje [[Ukita Hideie]] buvo paskirtas lauko maršalu, įsiveržimas į Korėją įvyko [[1592]] m. balandį. [[Koniši Jukinaga]] užėmė [[Seulas|Seulą]], [[Čioson laikotarpis|Joseon dinastijos]] sostinę, [[gegužės 10]] d. ir po keturių mėnesių japonai turėjo kelią į [[Mandžūrija|Mandžūriją]] bei buvo užėmę beveik visą Korėją. Korėjos karalius Seonjo iš Joseon pabėgo į [[Pchenjanas|Pchenjaną]] ir paprašė Kinijos įsikišti. [[1593]] m. Mingų imperatorius [[Wanli]] pasiuntė generolą [[Li Rusong]] su armija sustabdyti planuojamą invaziją į Kiniją bei išvaduoti Korėją. Li atgavo Pchenjaną ir apsupo Seulą. [[Išida Micunari]] sutelkė japonų karius Seule ir atrėmė kinus su kontrataka. Karas pasiekė aklavietę ir susitarus dėl paliaubų japonai apleido Korėjos pusiasalį.
Hidejoši antrojo sūnaus [[Tojotomi Hidejori]] gimimas [[1593]] m. iškėlė paveldėjimo problemą. Kad jos būtų išvengta Hidejoši ištrėmė sūnėną ir įpėdinį Hidecugu į [[Kojos kalnas|Kojos kalną]] bei liepė nusižudyti [[1595]] m. rugpjūtį. Jo šeimos nariai, nepasekę Hidecugu pavyzdžiu buvo nužudyti, įskaitant 31 moterį ir kelis vaikus<ref>Berry, p. 217-223.</ref>.
[[1597]] m. Tojotomi nužudė 26 krikščionis kaip kankinius, kad atgrasintų japonus, norinčius atsiversti į krikščionybę.
Po kelių metų derybų (nutrūkusių, nes abiejų pusių diplomatai pranešdavo šeimininkams, kad priešininkai nusileisdavo), Hidejoši paskyrė [[Kobajakava Hideaki]] antros invazijos, kuri buvo dar nesėkmingesnė už pirmąją, vadu. Japonų kariai buvo užspausti [[Gyeongsang]] provincijoje. Iki [[1598]] m. birželio japonai desperatiškai kovėsi, atmušė kelias kinų atakas ties Suncheon ir Sacheon miestais, o kinai ruošėsi galutiniam antpuoliui. Korėjiečių partizaninė taktika labai kenkė japonų kariams. Nors Hidejoši pajėgos laimėjo Sochon mūšį visos trys pusės išseko, netgi Hidejoši pripažino, kad nebelaimės karo. Savo karo vadui Korėjoje jis pasakė: „Neleisk mano kariams tapti dvasiomis svetimoje žemėje“<ref name="Holmes"/>. Tojotomi Hidejoši mirė [[1598]] m. [[rugpjūčio 18]] d. Penkių Vyresniųjų Tarybą jo mirtį laikė paslaptyje, kad būtų išlaikyta moralė, o japonai pasitraukė iš Korėjos.
Neužėmus Korėjos, nebuvo įsiveržta į Kiniją. Karas ne sustiprino, o išsekino Tojotomi iždą ir karinius resursus, o vasalai nesutarė kas kaltas dėl nesekmės. Mintis sukurti Japonijos imperiją, kuri apimtų visą Aziją mirė kartu su juo. Tokugavos uždraudė ne tik karinius įsikišimus į žemyną, bet ir uždraudė ryšius su užsieniečiais. XIX a. pabaigoje japonai vėl kovėsu su Kiniją per Korėją, naudodama tuos pačius kelius kaip Hidejoši.
Po Hidejoši mirties Penkių Vyresniųjų Taryba nesugebėjo sutramdyti Tokugavos Iejasu ambicijų. Du geriausi Hidejoši generolai [[Katō Kijomasa]] ir [[Fukušima Masanori]] narsiai kovėsi per karą, o grįžę valdžioje rado klano kaštelioną [[Išida Micunari]]. Jis iš aukšto žvelgė į generolus, tad šie susidėjo su Iejasu. Po [[Sekigaharos mūšis|Sekigaharos mūšio]] Tokugava tapo šiogūnu.
== Kultūrinis palikimas ==
Hidejoši pakeitė Japonijos visuomenę daugybe būdu. Jis įvedė griežtą klasių struktūrą, apribojo keliones, darė žemės ir produkcijos apžvalgas.
Klasių reforma paveikė prasčiokus ir karius. Sengoku laikotarpyje buvo įprasta, kad valstiečiai tapdavo kariais, o samurajai versdavosi žemės ūkiu dėl nuolatinio netikrumo, kadangi nebuvo centralizuotos valdžios, ir laikinos taikos. Hidejoši įsakė nuginkluoti valstiečius<ref>Jansen, Marius. (2000). ''The Making of Modern Japan'', p. 23.</ref>. O samurajai turėjo palikti žemę ir apsigyventi pilių miestuose<ref>Berry, p. 106-107; Jansen, p. 21-22.</ref>. Tai sutvirtino visuomenės klases kitiems 300 metų.
Be to jis įsakė atlikti visuotinę apžvalgą ir gyventojų surašymą. Kai tai buvo padaryta, Hidejoši įsakė gyventojams likti savo han (feoduose), nebent jie gaudavo leidimą persikelti. Tai užtikrino tvarką kai plėšikai niokojo kaimus ir taika buvo nauja. Apžvalgos bvuvo sistemingo apmokestinimo pagrindas<ref>Berry, p. 111-118.</ref>.
[[Image:OsakaCastleM0704TightCrop.jpg|thumb|200px|left|A atkurta Osakos pilis buvo pastatyta Hidejoši didžiojo ''dondžono'' vietoje. Ikoninė pilis yra Osakos, kaip didelio miesto atsigavimo po Antrojo Pasaulinio Karo, simbolis.]]
[[1590]] m. Hidejoši užbaigė statyti [[Osakos pilis|Osakos pilį]], didžiausią ir galingiausią Japonijoje, kad ši saugotų vakarinį kelią į Kiotą. Tais metais jis uždraudė "nelaisvą darbą", kitaip [[vergija|vergiją]]<ref>Lewis, James Bryant. (2003). ''Frontier Contact Between Choson Korea and Tokugawa Japan,'' p. 31]-32.</ref>, bet šalia sutarčių buvo baudžiamojo kodekso numatytas priverstinis darbas.
Hidejoši taip pat įtakojo materialinę Japonijos kultūrą. Jis leido pinigus ir laiką arbatos ceremonijai, įrankių kolekcionavimui, rėmė prabangius visuomeninius renginius ir pripažintus meistrus. Kilus susidomėjimui arbatos ceremonija aukštuomenėje, prireikė porcelianinių indų, tad per karą Kinijoje buvo ne tik konfiskuota daug porceliano, bet ir korėjiečių meistrai per jėgą atgabenti į Japoniją<ref>Takeuchi Rizō. (1985). ''Nihonshi shōjiten,'' p. 274–275; Jansen, p. 27.</ref>.
Įkvėptas Auksinio Pavilijono Kiote jis sukūrė kilnojamus arbatos kambarius, padengtus aukso lapais ir papuoštus raudonais voratinkliais. Tad jis galėjo surengti arbatos ceremoniją kur panorėjęs, taip parodydamas savo statusą vasalams.
Politiškai jis sukūrė tokią sistemą, kad galingiausi daimiai viens kitą nusverdavo. Svarbiausi iš daimių sudarė Penkių Vyresniųjų Tarybą(五大老 ''go-tairō''). Jai vadovavo regentas.
Prieš mirtį jis tikėjosi sukurti pakankamai stabilią sistemą, kuri išsilaikytų, kol užaugs sūnus. Bet po [[Maeda Tošiie]] mirties Tokugava Iejasu pradėjo sudarynėti sąjungas, įskaitant politines santuokas (kurias uždraudė Hidejoši). Tojotomi sąjungininkai metė jam iššūkį, bet pralaimėjo ir po dviejų metų Tokugava tapo šiogūnu.
Tojotomi Hidejoši garbinamas keliose šventyklose visoj Japonijoje.
Tokugavos paliko galioti daugumą Hidejoši dekretų ir jais remdamiesi sūkūrė savo šiogūnatą. Tai užtikrino Hidejoši palikimo išlikimą. Hidejoši rašė savo žmonai:
{{Pcitata|„Aš noriu daryti garsius darbus ir esu pasirengęs ilgai apgulčiai su daugybe atsargų, aukso ir sidabro, kad grįžčiau su triumfu ir palikčiau po savęs didingą vardą. Aš noriu, kad tu tai suprastum ir pasakytum visiems.“<ref>Sansom, George. (1943). ''Japan. A Short Cultural History'', p. 410.</ref>}}
== Išnašos ==
| |||