Komantas (jotvingis): Skirtumas tarp puslapio versijų

102 pridėti baitai ,  prieš 16 metų
S
nėra keitimo aprašymo
(sukurtas naujas straipsnis)
 
SNo edit summary
'''Komantas''' (Skomantas; [[vokiečių kalba|vok.]] Skumand, [[baltarusių kalba|rusėnų k.]] *Koma[n]t), Sūduvos, kaip [[LDK]] sudėtinės dalies, kunigaikštis, [[jotvingiai|jotvingių]]/sūduvių pasipriešinimo kryžiuočių [[1278]]-[[1283]] m. agresijai vyriausiasis vadas (g. ~1225(?), mirė [[XIII amžius|XIII a.]] pab.). Manoma, kad valdydamas Sūduvą rezidavo dabartinio Elko m. (Lenkija) apylinkėse, prie Skomantų ež. (vok. Skomentnersee, [[lenkų kalba|lenk.]] Skomęckie jezioro) stovėjusioje pilyje, (siejamakurią istorikai sieja su Skomandburg’o (“Komanto pilies”) piliakalniu; prienetoli Skomantųšio ež.;piliakalnio, prie šioSkomantų ežeroež., yra ir Skomantų kaimas (vok. Skomentnen, Skomanten, lenk. Skomęntno Wielkie).
 
[[1273]] ir [[1278]] m. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] valdomą Kulmo žemę, [[1280]] m. − Sembą. Tais pačiais ar [[1281]] m. Komantas iš savo tėvonijos pasitraukė į [[LDK]] priklausiusią [[Kijevo Rusia|Rusios]] dalį (tikriausiai į Gardiną), tačiau netrukus galėjo būti perkeltas į [[Žemaitija|Žemaitiją]],– taip manyti leidžia netoli Veiviržėnų esančio Skomantų k. vardas ir šalia šio kaimo dunksantis didžiulis, XIII a. puikiai įtvirtintas piliakalnis, taip pat netoliese esantys su [[Gediminas|Gedimino]] (spėjamo Komanto sūnaus) vardu siejami dvigubas Kuplės-Veringos piliakalnis (Vilkų Lauko k., į pietus nuo Kvėdarnos) bei Gedminaičių k.kaimas (netoli Švėkšnos). Su Komanto gyvenimu Vakarų Žemaitijoje tikriausiai sietinas ir netoli Rietavo esančio Gomantlaukio (“Komanto lauko”) kaimo vardas.
 
[[1283]](?) m. Komantas, galbūt nepatenkintas po [[Traidenis|Traidenio]] mirties ([[1282]] m.) pasikeitusiu politiniu savo statusu ar gelbėdamasis nuo [[Mindaugas|Mindaugo]] sūnaus, Ldk [[Domantas|Domanto]] keršto (aktyviausi antimindauginės koalicijos rėmėjai Lietuvoje buvo Vakarų Žemaitijos ir Sūduvos kunigaikščiai), perbėgo pas kryžiuočius, buvo jų apkrikštytas ir kurį laiką gyveno Balgos pilyje.
 
[[1284]] m. Komantas buvo ordino kariuomenės vedlys kryžiuočių žygio į [[Gardinas|Gardiną]] metu, o [[1285]] m. pavasarį jis gavo nedidelę žemės valdą Notangoje ir kartu su trimis sūnumis įsikūrė toje valdoje buvusiame Stigėnų kaime ([[prūsų kalba|prūs.]] *Stigeni (iš prūs. ''stīgē'' – “daržinė”), vok. Steegen, lenk. Stegny,– netoli Yluvos, dabartinio Elbingo pavieto teritorijoje). Jame neužilgo ir mirė.
 
Gudų etnografo Pavelo Špileuskio liudijimu, Gardino ir Kauno gubernijų gyventojai istorines balades apie jotvingių kunigaikščio Komanto (“Komato”) žygdarbius dainuodavę dar ir XIX a. viduryje.
 
Kai kurie istorikai, pvz., Lietuvoje dirbantis britas Stivenas Rouvelas (Stephen Rowell), Komantą tapatina su rusų XIV a. pab. poemoje “Zadonščina” (“Uždonė”) minimu Gedimino tėvu “[[Komantas|Skolomendu]]”; tikėtina, kad netrukus po 1285 m. (galbūt [[1289]] m.) bent vienas iš trijų Stigėnuose gyvenusių Komanto sūnų iš Notangos grįžo (pabėgo ar buvo išvestas Sembą ir Notangą ne kartą niokojusios lietuvių kariuomenės) į [[LDK]].
 
== Nuorodos ==
1 708

pakeitimai