Kamakura laikotarpis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kailis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Hornblower (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 8:
[[Image:Kongorikishi statue from 14th century Japan.jpg|thumb|left|Japonų medinis [[kongorikiši]] statula iš XIV a., Kamakura laikotarpis.]]
 
Kai Minamoto no Joritomo įsitvirtino valdžioje, vyriausybę įkurdino savo šeimos namuose Kamakuroje. Savo valdžią jis vadino ''bakufu'' (幕府, palapinės valdymas), bet kadangi imperatorius jam buvo suteikęs senovės aukštą karinį titulą ''Seii Tai-shōgun'', jo valdžia vakarų literatūroje dažnai vadinama šiogūnatu. Joritomo valdė remdamasis [[Fudživara klanas|Fudživara klano]] pavyzdžiu, turėjo administracinę tarybą [[Mandokoro]] (政所), vasalų tarybą ([[Mončūdžo]]) ir tyrimo tarybą [[Samurai-dokoro]] (侍所). Konfiskavęs žemės plotus vakarų ir centrinėje Japonijoje, Joritomo paskyrė prievaizdus ([[džitō]]) jiems tvarkyti ir policininkus ([[šugo]]) provincijoms. Kaip šiogūnas, Joritomo buvo abiejų grupių aukščiausias viršininkas. Tačiau Kamakura šiogūnatas neapėmė visos Japonijos, nors jis kontroliavo didelius žemės plotus, buvo stiprus pasipriešinimas prievaizdams. RėžimasRežimas kariavo su [[Šiaurės Fudživara]], bet niekada kariniu požiūriu visiškai nevaldė nei šiaurės, nei vakarų. Bet Joritomo [[1189]] m. nugalėjo [[Fudživara no Jasuhira]] ir šimtmetį trukęs šiaurės klestėjimas baigėsi. Senieji rūmai [[Kiotas|Kiote]], vis dar valdė žemes jų jurisdikcijoje, o karinės šeimos šliejosi prie Kamakuros.
 
Nepaisant geros pradžios, Joritomo nesugėbėjo užtikrinti savo šeimos ilgo valdymo. Vidiniai nesutarimai ilgai buvo Minamoto šeimoje, bet Joritomo atsikratė svarbiausių priešininkų. Kai jis staiga mirė [[1199]] m., jo sūnus [[Minamoto no Joriie]] tapo šiogūnu ir šeimos galva, bet jis nesugebėjo suvaldyti rytinių karių šeimų. XIII a. pradžioje [[Hōdžō Tokimasa]] iš [[Hōdžō klanas|Hōdžō klano]], Taira šeimos, buvusios Minamoto sąjungininke [[1180]] m., šakos įkūrė šiogūnui regentystę. Regentas vadinosi [[Šikken]], bet vėliau buvo sukurti panašūs titulai [[Tokuso]] ir [[Renšo]]. Regentas dažnai turėjo visus tris titulus. Valdant Hōdžō šiogūnas visiškai prarado galią.
Eilutė 18:
== Mongolų invazija ==
 
[[Mongolai|Mongolų]] įsiveržimo sustabdymas labai svarbus įvykis Japonijos istorijoje. Japonijos ryšiai su [[Kinija]] nutrūko IX a. viduryje dėl Tang dinastija|Tang dinastijos nuosmūkio ir uždaros Hejan rūmų politikos. Kai kurie prekybiniai ryšiai su pietų [[Song dinastija]] išliko, bet dėl [[Japonijos piratai|Japonijos piratų]] jūros tapo nesaugios. Kai šiogūnatas nesidomėjo užsienio reikalais ir įgnoravo ryšius su Kinija ir [[Kogurio]] karalyste, [[1268]] m. atėjo žinia apie naują mongolų rėžimąrežimą [[Pekinas|Pekine]]. Jo lyderis [[Chubilajus|Kublai chanas]] reikalavo, kad japonai mokėtų duoklę [[Juan dinastija]]i ir grasino represijomis jei jie atsisakys. Neįpratęs prie tokio tono Kiotas pareiškė apie Japonijos imperatoriaus dievišką kilmę, atmetė mongolų reikalavimus, išvijo korėjiečių pasiuntinius ir pradėjo ruoštis gynybai.
 
[[File:Takezaki suenaga ekotoba3.jpg|thumb|350px|Japonų [[samurajus|samurajai]] lipa į mongolų laivus [[1281]] m.]]