Pranas Kuraitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 30:
== Biografija ==
Pranas Kuraitis gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje (40 hektarų ūkis). Nuo mažens buvo darbštus, gabus ir kuklus. Būtent kuklumas lėmė, jog Kuraitis liko mažiau žinomas, nei kiti to meto Lietuvos filosofai. Jis nepaskelbė jokių atsiminimų kaip kad kiti, kratėsi nuo sukaktuvinių straipsnių apie save, atsisakė net paprasto interviu. Klasės draugas P. Grigaitis savo atsiminimuose taip charakterizuoja savo draugą Kuraitį: „Kuraitis buvo užsidaręs savyje jaunuolis, nemėgo žaisti ir beveik su nieku artimai – draugiškai nepasišnekėdavo. Jam rūpėjo tik pamokos ir dėstomieji klasėje dalykai“. J. Eretas savo vaizdingu žodžiu pavadino Praną Kuraitį „veikėju be biografijos“, o kaimynės P. Orintaitės žodžiais, Kuraičiai buvo „bemaž tipiška“ zanavykų ūkininkų šeima, „gana būdinga šiam kraštui“: lėto, ramaus, nuosaikaus būdo, santūrūs, drovūs, kuklūs, patvariai darbštūs. Netroško garbės, nesismelkė į pirmas vietas. Tenorėjo „jaustis lygūs su kitais, ne menkesni, bet ir ne viršesni“.
[[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiesčio]] pradinėje mokykloje baigė tris klases, vienerius metus praleido namuose ir [[1895]] m. stojo į Marijampolės gimnaziją. Baigęs, [[1899]] m. stojo į [[Seinai|Seinų]] kunigų seminariją. [[1903]] m., minint Tomo Akviniečio sukaktį, Kuraitis pirmą kartą seminarijoje viešai skaitė referatą lietuvių kalba. [[1907]] m. [[sausio 5]] d. įšventintas kunigu. Studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. [[1909]] m. įgijo teologijos magistro laipsnį. Išvyko į [[Leuvenas|Leuveno]] universitetą ([[Belgija]]). Vos per porą metų įgijo filosofijos daktaro laipsnį, parašęs disertaciją (prancūzų kalba) apie [[Wilhelm Wundt|W. Wundto]] pažinimo teoriją. Vėliau dar metus ([[1911]]–[[1912]]) studijavo apologetiką ir etiką [[Munster]]io universitete ([[Vokietija]]).
| |||