Janis Grauduonis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Janis Grauduonis''' ({{lv|Jānis Graudonis}}, g. [[1913]] m.]] [[rugpjūčio 27]] d. [[Lazduona|Lazduonoje]], [[Maduonos rajonas]] – 2005 m. [[vasario 6]] d. [[Ryga|Rygoje]]) – [[Latvija|Latvijos]] [[archeologas]], habilituotas istorijos mokslų daktaras, [[Latvijos mokslų akademijakademija|Latvijos mokslų akademijos]]os narys.

[[1932]] m. baigė Maduonos vidurinę mokyklą. [[1937]] m. baigė Rygos mokytojų institutą, [[1949]] m. – istoriją [[Latvijos universitetas|Latvijos universitete]]. [[1963]] m. istorijos mokslų kandidatas, [[1988]] m. habilituotas istorijos mokslų daktaras.

[[1947]]-[[1949]] m. [[Latvijos istorijos institutas|Latvijos istorijos instituto]] laborantas, su [[Elvyra Šnorė|E.Elvyra Šnore]] kasinėjo [[Nukšių kapinynas|Nukšių kapinyną]]. [[1948]]-1949 m. Rygos 1-osios vidurinės mokyklos mokytojas. [[1950]] m. įstojo į TSRS archeologijos institutą ir netrukus represuotas.

[[1952]]-[[1955]] m. Rygos kartono fabriko techninis darbuotojas. Dirbdamas išlaikė kandidatinio minimumo egzaminus [[Leningrado universitetas|Leningrado universitete]]. Nuo 1955 m. atgavęs mokytojo teises vėl mokytojavo Rygos 2-ojoje vidurinėje mokykloje, nuo [[1958]] m. vėl dirbo Istorijos institute. [[1992]] m. Latvijos mokslų akademijos narys. Nuo [[1993]] m. profesorius. [[1994]]-[[1999]] m. Latvijos archeologų draugijos valdybos pirmininkas.

Tyrimų sritis – [[bronzos amžius|bronzos]] ir ankstyvojo [[geležies amžius|geležies amžiaus]] paminklai. Vadovavo 35 archeologinių paminklų tyrinėjimams, svarbiausi: [[Rėznos kapinynas]], [[Mūkukalno gyvenvietė]], [[Eivutkalno kapinynas]] ir gyvenvietė, [[Ikškilės pilis]], [[Turaida|Turaidos pilis]]. <ref>[[Vytautas Kazakevičius]]. {{VLE|VII}} - 107 psl.</ref>

* Bronzos amžiaus Krivutkalno kapinynas, vienas autorių, [[Rusų kalba|rusų]] k.]], [[1985]] m.