Viduramžių menas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[File:Monreale photo ru Sibeaster14.jpg|thumb|| XII a. bažnyčios mozaika, Sicilija.]]

'''Viduramžių meno''' sąvoka apima 1000 metų [[Europa|Europos]], [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] ir Šiaurės [[Afrika|Afrikos]] meno istoriją. Ji apibrėžia svarbiausias meno kryptis ir periodus, nacionalinio ir regioninio masto meną, žanrus, [[tautodailė|tautodailę]] ir pačius menininkus. Meno istorikai viduramžių meną skirsto į kelis periodus, pagrindniai jų: ankstyvasis krikščioniškas, migracijos periodo, [[Bizantija|Bizantijos]], britų salyno, priešromaninis, [[Romanika]] ir [[Gotika]]. Be to, kiekvienas regionas turėjo tik sau būdingą meno kryptį, pavyzdžiui, Anglo-Saksų arba Norse (Skandinavų) atšakas.

 

== Apžvalga ==

[[File:Lorenzetti amb.effect2.jpg|thumb|400px|left|Freska Sienos Miesto Halėje, 1338 m., autorius Amborgio Lorenzetti.]]

Viduramžių epochos pradžioje reikšmingesnių meno dirbinių buvo vos vienas kitas – jų sukūrimas kainavo brangiai, be to, dauguma jų buvo religinio tipo, dažnai juos kūrė [[vienuoliai]] bažnyčioms puošti. Tuo tarpu Viduramžių pabaigoje nemažai darbų galima buvo atrasti net ir turtingesnių kaimiečių namuose.

 

 

== Romanika ==

[[File:Perrecy-les-Forges 01.jpg|thumb|350px|Romaniškas raižinys]]

Romanikos stilius plito XI–XII a. po [[Karolingų renesansas|Karolingų renesanso]]. Nepaisant regioninių skirtumų, romanika laikoma pirmuoju universaliu, beveik visoje Europoje pasireiškusiu stiliumi. Dėl klajoklių, saracėnų bei normanų, siaubusių Europą iki pat XI a. pradžios, antpuolių išliko mažai [[Karolingai|Karolingų]] ir [[Otonai|Otonų]] laikų architektūrinių paminklų. Kadangi buvo suniokota daugybė pastatų, šiandien yra sunku tiksliai nustatyti kada ir kur gimė romaninis stilius.

Romaninis stilius buvo paplitęs Vakarų ir Centrinėje Europoje, kai kuriose Rytų Europos ir Artimųjų Rytų šalyse. Stiliaus paplitimą skatino vienuolynų (benediktinų, cistersų) kultūra. Šis stilius labiausiai išsiplėtojo [[Prancūzija|Prancūzijoje]] (ypač Burgundijoje), [[Vokietija|Vokietijoje]] ir [[Italija|Italijoje]] (ypač Lombardijoje). XI–XII a. galutinai susiformavo romaninės architektūros tektonika, plastika, bendri stiliaus bruožai.

 

 

Bažnyčios galios sustiprėjimas sąlygojo sakralinio meno vienovę, o šiam menui priklauso didžiuma romaninių kūrinių. Išsiplėtojo bažnyčių ir vienuolynų architektūra. [[Sakralinė architektūra|Sakralinėje architektūroje]] vyravo lotyniškojo kryžiaus plano bazilikos, dengtos cilindriniais arba kryžminiais skliautais, paremtais kontraforsais sutvirtintomis sienomis bei kolonomis ar pilioriais.

 

== Gotika ==

Gotika vadinamas Europos architektūros ir dailės stilius, vyravęs XII-XVI a. Jis susiformavo Prancūzijoje XII amžiaus pirmojoje pusėje. Gotika plačiau išplito šiaurės bei vidurio Europoje, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje bei Anglijoje.

 

 

Pagrindiniai gotikinės sakraliosios architektūros bruožai: pastatai ypatingai aukšti, dominuoja vertikalios linijos, pabrėžiančios kilimą į dangų, smailios arkos, gausu bokštelių. Bažnyčios dažniausiai trinavės arba penkianavės, su gerokai aukštesne už šonines centrine nava. Milžiniško ploto langai, dekoruoti vitražais, sukuria šviesų mirgesį pastatų viduje. Šiuos bruožus iš dalies perėmė ir [[pasaulietinė architektūra]], nors išskirtinių nesakralių pastatų buvo vos keletas – daugiausia Nyderlandų laisvųjų miestų rotušės.

Gotikiniai rankraščiai tapo elegantiškesni, nei romaniniai. XIII a. Prancūzijoje susiformavo savitas miniatiūrų stilius - kaligrafija. Knygų tekstas komponuojamas siaurame plote, apipintame augaliniais motyvais. Daug dėmesio skiriama inicialams, jie itin puošnūs, apipinti augalų ornamentais, drugeliais, paukščiais, išskirti raudona ar žydra spalva, kartais auksu. XIV-XV a. miniatiūros ėmė priminti atskirą paveiksliuką. Ornamentus pakeitė peizažas arba interjeras.

 

{{reflist}}

 

*{{citation |last=Atroshenko |first=V. I. |last2=Collins |first2=Judith |title=The Origins of the Romanesque |year=1985 |publisher=Lund Humphries |location=London |isbn=085331487X }}

*{{citation |last=Alexander |first=Jonathan |authorlink= |chapter= |title=Medieval Illuminators and their Methods of Work |year=1992 |publisher=Yale University Press |location=New Haven |isbn=0300056893 }}