Pranas Mantvydas: Skirtumas tarp puslapio versijų

| pastabos =

}}

Pranas Mantvydas gimė mažažaemių valstiečių [[šeima|šeimoje]]. Jis buvo vyriausias iš 5 vaikų, Prano Montvydo ir Valerijos Montvydienės (mergautinė pavardė – Vizgirdaitė) sūnus. Jį pakrikštijo kitą dieną po gimimo Gegrėnų bažnyčioje. Metrikų knygoje pavardė „Montvydas“ įrašyta buvo su „o“, o ne su „a“ ir šitokia forma išliko daugmaž iki 1934 metų, taip savo pavardę rašė tiek pats P. Montvydas, tiek ir kiti žmonės.

<br />P. Montvydas kilęs iš tos pačios giminės kaip ir Žemaičių vyskupas [[Motiejus Valančius|Motiejus Valančius]].

<br />Taip pat bendradarbiavo su leidiniais „Naujoji Romuva“, „Logos“, „Athenaeum“, „Ateitis“.

<br />Pranas Mantvydas priklausė Jaunesniųjų Katalikų sąjūdžiui, kurio tikslas buvo judinti religinį-kultūrinį gyvenimą. Vėliau iš šio sąjūdžio atsiskyrė, nes jam, taip pat ir kitiems asmenims, rūpėjo ne tik katalikiškas kultūros darbas, bet ir politinis gyvenimas.

<br />1938-1941 m. dirbo buhalteriu Aukštosios Panemunės vaikų tuberkuliozinėje ligoninėje. Tuo metu jis taip pat aktyviai dalyvavo ir kultūriniame gyvenime: vertėjavo, rašė straipsnius į periodinius leidinius.

<br />1941 m. buvo [[Tremtis|ištremtas]] į [Sibiras|[Sibirą]], į [[Lietuva|Lietuvą]] grįžo 1956 m. Grįžęs vertė iš vokiečių, prancūzų, anglų kalbų.

 

*„Didžios sielos istorija“ („Židinys“, 1930 m., Nr. 11-12)

*„Laisvės ir kūrybiškumo beieškant“ („Židinys“, 1932 m., Nr. 11)

*„Realumo problema per paskutinius 100 metų“ („Logos“, 1933 m., Nr. 13)

*„Mokslinės katalikų minties kelias“ („Židinys“, 1935 m., Nr. 4)

*„Korporatyvizmo praeitis“ („Židinys“, 1936 m., Nr. 11-12)

*„Senoji išmintis ir modernioji filosofinė mintis“ („Židinys“, 1939 m., Nr. 8-9 )