Oro linijų bendrovė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Kolonija - Pakeistos nuorodos į kolonija (administracinis vienetas) |
S Automatinis sutrumpinimų taisymas (http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/sutrumpinimai.html). |
||
Eilutė 67:
Papildomai kainodarą komplikuoja tai, kad dėl bilieto konkuruoja keleiviai, skrendantys skirtingais maršrutais. Pavyzdžiui, keleivis, pirkdamas bilietą iš Vilniaus į Frankfurtą už 200 eurų, konkuruoja su keleiviu, kuris iš Vilniaus skris į Niujorką per Frankfurtą (tuo pačiu lėktuvu) už 1400 eurų. Taigi oro linijų bendrovė turi nuspręsti, kas jai labiau apsimoka – keleivis, mokantis 1400 eurų, ar keleivis, mokantis 200 eurų ir, galbūt, keleivis Frankfurtas-Niujorkas maršturu, sumokėsiantis 1300 eurų. Pardavinėdamos bilietus, oro linijos kasdien atlieka šimtus tūkstančių tokio pobūdžio sprendimų.
XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje, atsiradus kompiuterizuotoms rezervacijos sistemoms, oro linijos galėjo greitai pamatyti įvairių kainodaros būdų skirtumus (naudos ir išlaidų analizė) ir greitai į juos reaguoti, todėl daugeliu atvejų kainų diskriminacija artėjo prie idealios (t. y. kai kiekvienas bilietas parduodamas už maksimalią kainą, kurią keleivis pasirengęs sumokėti).
Šiuo metu šitokia sudėtinga kainodara yra aiškiau išreikšta „tradicinėse“ oro linijų bendrovėse. [[Žemų sąnaudų oro linijų bendrovė|Žemų sąnaudų]] bendrovės paprastai taiko supaprastintą kainodarą, ir dažnai išvis neparduoda bilietų „su persėdimu“ (o tik atskirus bilietus kiekvienai kelionės daliai).
| |||