Aukštoji mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

17 818 baitų pašalinta ,  prieš 14 metų
išmetamas įstatymo tekstas
S (Atmestas Dovaud pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Koala keitimas))
(išmetamas įstatymo tekstas)
[[Vaizdas:Raffael 058.jpg|thumb|Atėnų mokykla (Raffaello Sanzio, 1509-1510)]]
'''Aukštoji [[mokykla]]''' yra [[studijos|studijų]] ir [[mokslo įstaiga]], rengianti specialistus su [[aukštasis išsilavinimas|aukštuoju išsilavinimu]] ([[universitetas]], [[akademija]]).
 
{{įstatymas}}
==Aukštųjų mokyklų tipai==
Aukštosios mokyklos Lietuvoje yra dviejų tipų - universitetai ir kolegijos.
Nevalstybinė aukštoji mokykla gali pakeisti tipą [[Vyriausybė]]s nustatyta tvarka.
 
==Veiklos pagrindai==
* Aukštoji mokykla organizuoja studijas, teikia kvalifikacijas, kurioms įgyti būtinas aukštasis išsilavinimas, vykdo mokslinius tyrimus ir (ar) taiko mokslinių tyrimų rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą bei kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės tradicijas.
 
* Aukštosios mokyklos veikla grindžiama mokslo (meno) ir studijų vienove, akademine laisve ir autonomija, kurią nustato įstatymai ir aukštosios mokyklos statutas.
 
* Aukštoji mokykla turi turėti studijų krypties reglamento nustatytos kvalifikacijos akademinį ir profesinį personalą, auditorijų, laboratorijų, biblioteką, mokslo ar meno kūrybinės veiklos bei mokomųjų ir informacinių priemonių, reikalingų atitinkamoms studijų programoms įgyvendinti. Šios priemonės turi atitikti aukštosios mokyklos teikiamas kvalifikacijas.
 
* Aukštoji mokykla gali steigti savo veiklai reikalingus padalinius – fakultetus, institutus, katedras, laboratorijas, gamybinius ir kitus padalinius.
 
==Valstybinė aukštoji mokykla==
Valstybinė aukštoji mokykla yra ne pelno siekianti valstybės įstaiga, turinti Konstitucijos bei įstatymais nustatytą specialų statusą. Ji yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga, turinti Konstitucijos ir įstatymų nustatytą specialų statusą. Nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis arba privatus juridinis asmuo.
 
Jo teisinę veiklos formą pasirenka steigėjas.
 
Valstybinė aukštoji mokykla Lietuvoje, vykdydama savo funkcijas, turi:
*1) visiems Lietuvos nuolatiniams gyventojams pagal jų sugebėjimus ir žinias sudaryti vienodas galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą;
*2) rengti specialistus atsižvelgdama į valstybės ir darbo rinkos poreikius;
*3) periodiškai analizuoti pagrindinių savo sričių veiklą ir ją tobulinti;
*4) informuoti visuomenę ir valdžios bei valdymo institucijas apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones ir lėšų naudojimą;
*4) informuoti steigėjus ir visuomenę apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones ir lėšų naudojimą;
*5) teikti studentams konsultacijas dėl įsidarbinimo.
 
==Aukštosios mokyklos statutas==
Aukštosios mokyklos statutas (toliau – statutas) yra aukštosios mokyklos veiklą reglamentuojantis teisės aktas.
Aukštosios mokyklos statute turi būti nurodyta:
# aukštosios mokyklos pavadinimas, steigėjas, buveinės adresas;
# tikslai, uždaviniai ir veiklos sritys;
# struktūra ir jos keitimo tvarka;
# savivaldos institucijų sudarymo ir veiklos organizavimo tvarka, teisės, pareigos ir funkcijos;
# padalinių paskirtis ir jų kompetencija;
# aukštosios mokyklos ir jos padalinių vadovų rinkimo ar skyrimo tvarka, jų pareigos ir funkcijos;
# dėstytojų ir mokslo darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė;
# studentų teisės ir jų įgyvendinimo priemonės;
# studentų pareigos, drausminių nuobaudų skyrimo studentams tvarka;
# ginčų tarp administracijos ir kitų darbuotojų bei studentų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarka;
# lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;
# statuto priėmimo ir keitimo tvarka.
 
Statute gali būti reglamentuojami ir kiti aukštosios mokyklos veiklos klausimai.
Valstybinio universiteto statutą ir jo pakeitimus ar papildymus tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą ir jo pakeitimus ar papildymus – Vyriausybė.
Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutas priimamas jos steigėjo nustatyta tvarka, o keičiamas – statute nustatyta tvarka. Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutą registruoja Ministerija.
Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutas priimamas jos steigėjo nustatyta tvarka, o keičiamas – statute nustatyta tvarka.
 
==Aukštųjų mokyklų autonomija==
Lietuvoje aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Konstitucijos, šio įstatymo bei aukštųjų mokyklų statutų.
 
==Aukštosios mokyklos ir jų teisės==
* nustatyti studijų tvarką;
* sudaryti studijų krypties reglamentą atitinkančias programas;
* leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;
* nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams;
* statuto nustatyta tvarka rinkti savivaldos institucijas;
* priimti ir šalinti studentus;
* nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis formas;
* valdyti turtą, juo naudotis bei disponuoti įstatymų nustatyta tvarka,
* pasirinkti studijų, mokslinių tyrimų, profesionaliosios meninės veiklos formas ir kryptis;
* tvirtinti studijų krypties reglamentą atitinkančias studijų programas;
* teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus.
 
Aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokslo darbuotojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų bei aukštosios mokyklos statuto.
 
==Dėstomoji kalba==
LR Aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti, kai:
# studijų programos turinys siejamas su kita kalba;
# paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio organizacijų specialistai;
# to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.
 
==Aukštosios mokyklos turtas==
# Aukštosios mokyklos turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių) bei kitas teisėtai įgytas turtas.
# Valstybinės aukštosios mokyklos joms perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Jų teises ir pareigas, valdant ir naudojant valstybės turtą bei juo disponuojant, nustato šis ir kiti įstatymai. Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, valstybinė aukštoji mokykla valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka.
# Nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės ir savivaldybės turtas gali būti perduotas panaudos teise įstatymų nustatyta tvarka.
# Universitetai naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Valstybinė žemė valstybiniams universitetams suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti valstybinių universitetų teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi universiteto senato sutikimą. Jei universiteto senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.
# Universitetų teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo.
 
==Aukštųjų mokyklų ir studijų programų registrai==
Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registrą bei Studijų ir mokymo programų registrą steigia Vyriausybė. Šiuos registrus tvarko ministerija.
 
 
 
==Aukštųjų mokyklų steigimas, pabaiga ir pertvarkymas==
 
===Aukštųjų mokyklų steigimo sąlygos===
 
# Aukštoji mokykla gali būti steigiama, jei yra materialinė bazė ir kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinių tyrimų ir (ar) meninės veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų kvalifikacijų reikalavimams tenkinti.
# Priimant sprendimą steigti aukštąją mokyklą, būtina turėti Vyriausybės įgaliotų institucijų išvadas, patvirtinančias, kad steigiamosios mokyklos materialinė bazė atitinka sveikatos apsaugos ir darbo saugumo reikalavimus.
# Valstybinis universitetas steigiamas tik universiteto padalinio, veikiančios aukštosios mokyklos ar kelių veikiančių aukštųjų mokyklų reorganizavimo būdu.
# Nevalstybinę aukštąją mokyklą ar užsienio šalies aukštosios mokyklos filialą gali steigti tik juridinis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybines aukštąsias mokyklas), turintis materialinę bazę, būtiną aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti, ir Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą vykdyti studijas. Ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei išvadą dėl leidimo steigti aukštąją mokyklą išdavimo arba informuoja pareiškėjus apie neigiamo sprendimo priėmimo priežastis.
# Nevalstybinę aukštąją mokyklą ar užsienio aukštosios mokyklos filialą gali steigti tik juridinis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybines aukštąsias mokyklas), turintis materialinę bazę, būtiną aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti, ir Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą vykdyti studijas. Ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei išvadą dėl pritarimo išduoti leidimą vykdyti studijas arba informuoja pareiškėjus apie neigiamo sprendimo priėmimo priežastis.
# Asmenų vykdoma su studijomis susijusi veikla be Vyriausybės leidimo yra neteisėta. Ši veikla įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama, o asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn.
 
==Valstybinių aukštųjų mokyklų steigimas==
# Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu.
# Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Ministerijos teikimu. Kolegija taip pat gali būti steigiama bendru Ministerijos ir universiteto teikimu. Šiuo atveju kolegijos statutas tvirtinamas universiteto tarybai pritarus.
# Steigiant valstybinę aukštąją mokyklą, Ministerija įvertina Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) išvadas ir, jeigu pritaria aukštosios mokyklos steigimui, parengia jos steigimo projektą. Šio projekto reikalavimus ir jo rengimo tvarką nustato Vyriausybė.
# Priėmus sprendimą steigti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo ir mokslo ministras (toliau – ministras) tvirtina steigiamąją tarybą, skiria laikinąjį rektorių (direktorių), tvirtina laikinąjį aukštosios mokyklos statutą, nustato sąlygas, kurias reikia įvykdyti iki aukštosios mokyklos veiklos pradžios, taip pat numato, kiek reikės valstybės biudžeto lėšų aukštosios mokyklos veiklai.
 
===Studijų pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas, vykdymas===
Lietuvoje gali būti vykdomos studijos pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas, jeigu tose šalyse yra nacionalinė vertinimo (akreditavimo) sistema, pagal kurią yra įvertintos (akredituotos) tos aukštosios mokyklos arba jų programos.
 
Lietuvos ir užsienio aukštosios mokyklos, ketinančios Lietuvoje vykdyti studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla, turi Vyriausybės nustatyta tvarka gauti leidimą šioms paslaugoms teikti.
 
Kiti juridiniai asmenys, turintys užsienio aukštosios mokyklos įgaliojimą vykdyti studijas Lietuvoje ir tos užsienio šalies aukštojo mokslo sritį reglamentuojančios valstybės institucijos tarpininkavimo raštą, taip pat gali vykdyti studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla, jeigu Vyriausybės nustatyta tvarka gavo leidimą šioms paslaugoms teikti.
 
Ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūri, kaip vykdomos leidimo sąlygos. Vyriausybė gali nustatyti sąlygas, kurioms esant leidimas gali būti Ministerijos teikimu panaikintas.
 
===Aukštosios mokyklos veiklos pradžia===
Aukštoji mokykla turi teisę pradėti savo veiklą nuo jos ir studijų programų įregistravimo Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre bei Studijų ir mokymo programų registre dienos. Nauja aukštoji mokykla registruojama Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre po to, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudaryta komisija patvirtina, kad sąlygos, kurios buvo nurodytos priimant nutarimą steigti aukštąją mokyklą ar išduoti licenciją, yra įvykdytos.
 
Aukštoji mokykla turi teisę pradėti savo veiklą nuo jos ir studijų programų įregistravimo juridinių asmenų registre bei Studijų ir mokymo programų registre dienos. Nauja aukštoji mokykla registruojama juridinių asmenų registre po to, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudaryta komisija patvirtina, kad sąlygos, kurios buvo nurodytos priimant nutarimą steigti aukštąją mokyklą ar pritarti, kad būtų išduotas leidimas vykdyti studijas, yra įvykdytos.
 
Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo aukštosios mokyklos veiklos pradžios Studijų kokybės vertinimo centras vertina aukštosios mokyklos veiklą.
Jei aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ministras gali nustatyti aukštajai mokyklai ne didesnį kaip 2 metų laikotarpį trūkumams pašalinti. Jeigu pasibaigus nustatytam terminui valstybinė aukštoji mokykla vėl įvertinama neigiamai, ministras inicijuoja valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimą arba likvidavimą. Jei pakartotinai neigiamai įvertinama nevalstybinės aukštosios mokyklos veikla, Vyriausybė sprendžia šiai mokyklai išduotos licencijos panaikinimo klausimą.
 
Jei aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ministras gali nustatyti aukštajai mokyklai ne didesnį kaip 2 metų laikotarpį trūkumams pašalinti. Jeigu pasibaigus nustatytam terminui valstybinė aukštoji mokykla vėl įvertinama neigiamai, ministras inicijuoja valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimą arba likvidavimą. Jei pakartotinai neigiamai įvertinama nevalstybinės aukštosios mokyklos veikla, Vyriausybė sprendžia šiai mokyklai išduoto leidimo vykdyti studijas panaikinimo klausimą.
 
===Aukštųjų mokyklų reorganizavimas bei pabaiga===
 
1. Aukštosios mokyklos reorganizuojamos ir likviduojamos įstatymo nustatyta tvarka.
 
2. Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu. Sprendimus dėl valstybinių kolegijų reorganizavimo priima Vyriausybė.
 
3. Kai priimtas sprendimas reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą, ministras skiria reorganizuojamos aukštosios mokyklos laikinąją tarybą ir laikinąjį administratorių. Laikinasis administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius turi surengti reorganizuotos aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) rinkimus.
 
4. Išrinkus reorganizuotos aukštosios mokyklos vadovą, laikinojo administratoriaus įgaliojimai pasibaigia.
 
5. Jeigu Studijų kokybės vertinimo centras pakartotinai neigiamai įvertina aukštosios mokyklos veiklą ir nustato, kad jos teikiamos kvalifikacijos neatitinka nustatytų reikalavimų, Ministerija gali siūlyti Vyriausybei:
 
 
# panaikinti nevalstybinės aukštosios mokyklos leidimą vykdyti studijas;
# likviduoti ar reorganizuoti valstybinę kolegiją;
# siūlyti Seimui likviduoti arba reorganizuoti valstybinį universitetą.
 
Kai yra priimtas nutarimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, ministras paskiria likvidatorių, kuris pagal patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja aukštąją mokyklą. Projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl darbuotojų tolesnio darbo, galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose, taip pat siūlymai dėl aukštosios mokyklos turto naudojimo.
 
Nuo nevalstybinės aukštosios mokyklos leidimo vykdyti studijas panaikinimo dienos ta aukštoji mokykla neturi teisės absolventams išduoti aukštąjį išsilavinimą patvirtinančių diplomų.
 
Aukštoji mokykla laikoma likviduota nuo jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos.
 
==Aukštųjų mokyklų savivalda ir Valstybinis reguliavimas==
Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Vyriausybė bei ministerija.
Seimo bei Vyriausybės mokslinis ekspertas mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais yra Lietuvos mokslo taryba.
Ministerijos ekspertinė institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais yra Aukštojo mokslo taryba, kuri sudaroma ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
 
Ministerijos ekspertinė institucija aukštųjų mokyklų vertinimo klausimais yra biudžetinė įstaiga Studijų kokybės vertinimo centras. Šios įstaigos steigėjo funkcijas atlieka ministerija.
 
Aukštųjų mokyklų tarpusavio ryšius bei ryšius su valdžios ir valdymo bei vietos savivaldos institucijomis koordinuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos), Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos), kitos aukštųjų mokyklų visuomeninės, ne pelno ir kitokios organizacijos bei asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus. Šios organizacijos pačių prašymu gali gauti valstybės biudžeto finansinę paramą iš bendrosioms mokslo ir studijų reikmėms skiriamų lėšų.
 
==Nuorodos==
11 708

pakeitimai