Kapiliaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 78.62.78.161 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (VP-bot keitimas)
Eilutė 5:
Tai trumpos (0,2–2 mm) ir labai mažo skersmens (6–8 μm) kraujagyslės. Sienelė yra sudaryta iš vieno sluoksnio ląstelių, kurios yra išsidėsčiusios ant [[pamatinė membrana|pamatinės membranos]].
 
Kapiliarais kraujas teka lėtai, 0,5–1 mm/s greičiu. Tankus kapiliarų tinklas turi didelį kontaktinį paviršių, pvz., žmogaus raumenų bybyss]]kapiliarų sukontaktinis [[venulė]]mis. Jų sienelėseplotas yra raumeninės skaidulos, kurių distaliniame gale6300 mažiau.
 
== Rūšys ==
Pagal sienelės struktūrą, kapiliarai skirstomi į:
 
* '''somatiniai''' – ištisinio tipo. Jų sienelę sudaro ištisas [[endotelis|endotelio]] sluoksnis, o pamatinėje membranoje yra daugybė mikroskopinių porų, pro kurias nepraeina stambios molekulės. Tokių kapiliarų yra [[oda|odoje]], [[raumuo|raumenyse]], [[širdis|miokarde]], [[galvos smegenys|smegenų žievėje]].
 
* '''visceraliniai''' – langelinio tipo. Jie pamatinėje membranoje turi 0,1 μm skersmens langelius (plyšius), padengtus plona membrana. Visceralinių kapiliarų yra [[žarnynas|žarnyno gleivinėje]], [[inkstas|inkstų nefronuose]], [[endokrininė liauka|endokrininėse liaukose]].
 
* '''sinusoidiniai''' – jų endotelyje yra porų, o pamatinėje membranoje – intersticinių plyšių, pro kuriuos praeina ne tik skysčiai, bet ir [[eritrocitas|eritrocitai]]. Tokio tipo kapiliarai yra [[kaulų čiulpai|kaulų čiulpuose]], [[kepenys]]e, [[blužnis|blužnyje]].
Kapiliarai būna:
 
* '''magistraliniai kanalai''' – jungia [[arteriolė|arterioles]] su [[venulė]]mis. Jų sienelėse yra raumeninės skaidulos, kurių distaliniame gale mažiau.
 
* '''tikrieji kanalai''' – jie stačiu kampu atsišakoja nuo magistralinių kanalų. Jų atsišakojimo vietoje raumenų skaidulos sudaro prekapiliarinį sfinkterį. Kitose kapiliarų vietose raumenų skaidulų nėra. Nuo prekapiliarinių sfinkterių [[tonusas|tonuso]] priklauso patenkančio į kapiliarus kraujo kiekis.