Boleslovas Ruseckas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Boleslovas Mykolas Ruseckas''' (lenk. Bolesław Rusiecki, [[1824 m.]] [[lapkričio 23]], [[Roma|Romoje]] - [[1913 m.]] [[sausio 31]], [[Vilnius|Vilniuje]]) – dailininkas, tapytojas, garsaus dailininko Kanuto Rusecko sūnus.

Mokėsi pas tėvą Vilniuje bajorų institute, Peterburgo universitete, o 1843 m.–1850 m. Peterburgo Dailės akademijoje pas dailininkus K. Briulovą ir F. Brunį. Vėliau tobulinosi Romoje. 1850 m. už nutapytą iš gamtos portretą jam suteiktas laisvo dailininko vardas. Grįžęs gyveno ir dirbo Vilniuje, dėstė piešimą Vilniaus gimnazijoje. Tapė aliejiniais dažais, akvarele, pastele portretus, peizažus, buitines ir religines kompozicijas. Kūriniai realistiniai, neretai peraugantys į natūralizmą.

Iš darbų žinomi (laikomi Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose): „Vilnius, Bernardinų kapinės“, „Autoportretas“ (1852), „Žmonos portretas“ (1850), „Žmonos bažnyčioje portretas“, „Vyro aktas“, „Dailininko žmona einanti į bažnyčią“, „Dailininko žmonos portretinė studija“, „Dailininko žmonos portretas“, „Moters portretinė studija paveikslui „Atnašaujantis Kristus“, „Moteris žalia suknele“, „Senosios moters portretas“, „Moteris vienuolyno celėje“, „Senio galvos studija“, „Kanuto Rusecko portretas“ (tėvo), „Trijų mergaičių portretas“, „Moteris su vėduokle“ (1840), peizažus – „Valstiečio sodyba Pavieniškio kaime, Dysnos apskrityje“ (1873), „Totoriškių dvarelis“ (1874) ir kt. Sukūrė religinių paveikslų Gardino Šv. Kazimiero bažnyčiai, Vilniaus katedrai.