Hakai: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

==Kalba==

Hakka kalba priskiriama [[Kinų-tibetiečių kalbos|Kinų-tibetiečių kalbų]] šeimai. Ši kalba [[Kinija|Kinijos Liaudies respublikoje]] oficialiai laikoma [[haniai|hanių]] kalbos dialektu, vis dėlto, turi daug skirtumų su bendrine kalba, bei kitų [[Kinijos tautos|Kinijos tautų]] kalbomis. Labiausiai jai artimos [[Še]] ir [[Miao]] kalbos. Dėl migracijų ir tautos išsibarstymo atskirose teritorijose ji išsivystė į daugelį dialektų, nors šiais laikais hakų, daugiausia emigrantų, iniciatyva ją stengiamasi sunorminti.

Hakų kalbai būdingi kai kurie senosios kinų kalbos bruožai, vartojama daugiau priebalsių nei bendrinėje kinų kalboje, atskiruose dialektuose aptinkama iki šešių tonų (bendrinėje kinų kalboje yra keturi tonai). Raštui tradiciškai naudojami [[kinų raštas|kiniški rašmenys]] arba, stengiantis užrašyti ne tik prasmę, bet ir originalų tarimą, [[lotynų abėcėlė]].

 

==Kultūra==

Hakų kultūrai daugiausia įtakos padarė tautos gyvenimo būdas, kuris pasižymėjo dažnu migravimu, bei įsikūrimu išgyvenimui gana priešiškose teritorijose, tai lėmė ir jų gyvenamųjų namų, panašių į tvirtoves savitumą. Moters vaidmuo šeimoje buvo daug svarbesnis negu kitų [[haniai|hanių]] tautų. Tradiciniai rūbai nepasižymėjo dekoratyvumu: vyravo juoda spalva, su negausiais siuvinėjimais, būdingos tradicinės skrybėlės, nupintos iš vytelių ir apsiūtos juodo audinio juosta. Maistas taip pat buvo paprastas, daug konservuotų, džiovintų produktų, pritaikytų vartoti kelionių metu. Hakai nebuvo maloniai priimami teritorijose, į kurias atsikeldavo, jie buvo laikomi vargšais, neišsilavinusiais ir netokiais kultūringais, todėl nuolat kovojo su kitomis tautomis, bei netgi tarp savų klanų dėl žemės. Dėl to, kaip teigiama išsivystė hakų užsispyręs charakteris, jie nevengia sunkiai dirbti, pasižymi verslumu. Šeimų arba klanų svarbą hakų kultūroje ir jų uždarumą parodo ir tradiciniai namai-tvirtovės, vadinami [[tulou]], kuriuose jie kurdavosi. Iki šių dienų hakai laikomi viena iš konservatyviausių kinų tautų, kurie stengiasi išlaikyti savo savitą kultūrą.

 

===Architektūra===

Vienas įdomiausių tradicinės hakų kultūros aspektų yra jų gyvenamieji pastatai-įtvirtinimai [[Tulou]], jų pavadinimas reiškia „žemės tvirtovės“. Nors panašaus tipo pastatai pradėti statyti jau seniau, jų koncepcija galutinai susiformavo XVII a. Tai dažniausiai apvalios formos kelių aukštų gyvenamieji ir kartu gynybiniai statiniai, pasižymintis simetrišku planu, su vidiniu kiemu. [[Tulou]] kurdavosi tos pačios šeimos, ar tiksliau klano, nariai. Atskirų šeimų, dabartine prasme, viename tulou galėjo gyventi net iki šimto. Šeimų gyvenamosios patalpos buvo išdėstytos koncentriškai apie vidinį kiemą. Viena šeima turėjo apie 2-3 kambarius: įėjus pirmame aukšte, į kitus kambarius buvo patenkama lipant laiptais. Visas bendruomeninis gyvenimas, valgio gaminimas, svečių priėmimas, religiniai ritualai vykdavo bendrame kieme, kuriame dar galėjo būti atitinkamos paskirties pastatų.

Nors daug tulou yra vis dar gyvenami, moderniais laikais, ši tradicinės architektūros forma nyksta, kadangi tokie gynybiniai įtvirtinimai nebetenka prasmės, keičiasi žmonių gyvenimo būdas. Tulou, esantys [[Fudzianas|Fudziano]] provincijoje, buvo įtraukti į [[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašus]] 2008 metais.

 

===Muzika===

Hakų patiekalai apibūdinami kaip sūrūs ir riebūs. Druska padėdavo ilgiau išlaikyti maistą, o riebus maistas buvo reikalingas, kadangi sunkiai dirbantys hakai turėjo gauti daugiau energijos iš maisto.

Valgymas susietas su įvairiais [[ritualas|ritualais]]: prie stalo sėdama atitinkama tvarka, tik tam tikri šeimos nariai patiekia maistą ir pilsto gėrimus. Egzistuoja ir daug prietarų, nelaimę neša įsmeigti valgymo lazdeles į ryžių dubenį, sudaužyti aliejaus indą, nėščioms moterims drausta valgyti vėžlio mėsą.

 

==Diaspora==