Kosmologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:WMAP.jpg|thumb|right|300px|[[WMAP]] [[Reliktinis spinduliavimas|reliktinio spinduliavimo]] anizotropijos žemėlapis.]]

Fizikinė kosmologija yra [[fizika|fizikos]] ir [[astrofizika|astrofizikos]] šaka, nagrinėjanti fizikinę Visatos kilmę, evoliuciją ir prigimtį apskritai. Iš pradžių tai buvo žinoma kaip [[dangaus mechanika]], tirianti [[dangaus sfera|dangų]]. Dar [[Graikija|graikų]] filosofai [[Aristrachas Samietis]], [[Aristotelis]] ir [[Ptolomėjus]] siūlė skirtingas kosmologijos teorijas. Plačiausiai buvo priimtas [[geocentrizmas|geocentrinė Ptolomėjaus sistemos]] modelis, kol [[XVI amžius|XVI a.]] [[Mikalojus Kopernikas]], o netrukus [[Johanesas Kepleris]] ir [[Galilėjas Galilėjus]] pasiūlė [[heliocentrizmas|heliocentrinė]] sistemą.

 

[[Izaokas Niutonas]] [[1687]] m. parašytame veikale „[[Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai]]“ galutinai išsprendė dangaus kūnų judėjimo problemas. Niutonas pateikė fizikinį [[Keplerio dėsniai|Keplerio dėsnių]] mechanizmą ir savo [[Niutono gravitacijos dėsnis|visuotinės traukos dėsnį]], kuris leido išspręsti ankstesnių visatos modelių anomalijas, sukeltas [[planeta|planetų]] tarpusavio [[gravitacija|gravitacijos]] sąveikos. Esminis skirtumas tarp Niutono kosmologijos ir prieš tai buvusių teorijų buvo [[Koperniko principą|Koperniko principas]], kuris teigia, kad objektai ant žemės paklūsta tiems patiems fizikos dėsniams, kaip ir dangaus kūnai. Tai buvo lemiamas žingsnis į priekį fizikinėje kosmologijoje.