Česlovas Kalenda: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 27:
*Žmogaus ir gamtos santykio problema islamo filosofijoje ir etikoje,Humanistika: mokslinis žurnalas / Kauno technologijos universitetas, 2000, Nr. 1 (7), p. 55–62.
*Descartes’o ontologija ir gamtos valdymo idėja,Problemos: mokslo darbai / Vilniaus universitetas, 1998, t. 52, p. 26–32.
'''Mokslinė veikla:'''▼
1964 m. baigė studijas ir tapo Filosofijos katedros dėstytoju. Kiek padirbėjęs Česlovas Kalenda 1968 m. įstojo į šios katedros neakivaizdinę aspirantūrą. Rašydamas disertaciją, jis gilinosi į visuomeninio moralinio auklėjimo poreikio atsiradimo prielaidas ir nagrinėjo metodologinius klausimus, susijusius su moralės bei etinių doktrinų socialiniu vaidmeniu senovės graikų, viduramžių ir naujųjų laikų visuomenėse, šiais klausimais dažnai tarėsi, konsultavosi su vadovu Eugenijumi Meškausku. 1972 m. apgynė daktaro disertaciją tema: „Socialinės moralės vaidmuo klasinėje visuomenėje“. 1977 m. jam suteiktas docento vardas, o 2002 m. buvo išrinktas profesoriaus pareigoms. Netrukus Č. Kalenda Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2005 m. balandžio 8 d. atliko humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties habilitacijos procedūrą. Tais pačiais metais jam suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.
▲Mokslinė veikla:
▲1964 m. baigė studijas ir tapo Filosofijos katedros dėstytoju. Kiek padirbėjęs Česlovas Kalenda 1968 m. įstojo į šios katedros neakivaizdinę aspirantūrą. Rašydamas disertaciją, jis gilinosi į visuomeninio moralinio auklėjimo poreikio atsiradimo prielaidas ir nagrinėjo metodologinius klausimus, susijusius su moralės bei etinių doktrinų socialiniu vaidmeniu senovės graikų, viduramžių ir naujųjų laikų visuomenėse, šiais klausimais dažnai tarėsi, konsultavosi su vadovu Eugenijumi Meškausku. 1972 m. apgynė daktaro disertaciją tema: „Socialinės moralės vaidmuo klasinėje visuomenėje“. 1977 m. jam suteiktas docento vardas, o 2002 m. buvo išrinktas profesoriaus pareigoms. Netrukus Č. Kalenda Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2005 m. balandžio 8 d. atliko humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties habilitacijos procedūrą. Tais pačiais metais jam suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas. Pagrindinį pedagoginio darbo krūvį Česlovas Kalenda turi Vilniaus universitete, kur skaito filosofijos ir etikos kursus. Įkūrus Etikos katedrą Vilniaus pedagoginiame universitete, 1995-1998 m. jis buvo pirmas šios katedros vedėjas. Taip pat iki šiol skaito kelis akademinius etikos kursus. Filosofijos ir etikos paskaitas Č. Kalenda skaito ne tik universitetų studentams, bet ir pedagogams, gydytojams, jauniesiems gamtininkams. [2]
▲Filosofijos kryptis: Ekologinė etika:
Ekologinė etika – tai XX amžiuje atsiradusi nauja etinių tyrinėjimų sritis. Ji liudija moralės filosofijos, gimusios dar antikos laikais, atsinaujinimą. Jau pirmaisiais XX a. dešimtmečiais buvo siekiama pertvarkyti mūsų kultūrą pagal naują situaciją, išvengti ekologinės krizės. Albertas Šveiceris tuo metu išleido veikalą „Kultūrą ir etika“, kuriame iškėlė pagarbos gyvybei principą. Taip gimė ekologinė etika. Pirmasis ją teoriškai pagrindė amerikiečių mokslininkas Aldas Leopoldas. Ekologinė etika - tai yra viena iš naujausių ir pagrindinių šiuolaikinės etikos krypčių, vadinama taikomąja etika. [1]
Č. Kalenda yra bene vienintelis Lietuvos filosofas, kurio pagrindinis tyrimų objektas yra ekologinės etikos problemos. Jis yra laikomas pradininku šios naujos etikos, kaip filosofinės disciplinos, mūsų šalyje. Viename interviu Č. Kalenda teigė: „Susikerta dvi pozicijos – ekocentrizmas ir antropocentrizmas. Kas svarbiau – žmogus ar gamta? Ekocentristai sako, kad jei mes labai atsargiai saugosime gamtą, tikslo nepasieksime. Todėl turime kelti aukščiausius reikalavimus. Antropocentrikai teigia, kad prioritetą reikia teikti žmogui, o ne gamtai. Atsiranda naujos kryptys. Sociobiologija nori etiką grįsti ne vien apeliuojant į žmogaus dvasingumą, bet giliau žvelgiant į žmogaus prigimtį. Ne žmogaus sąmonė parodo jo orumą, bet elgesys, kurį formuoja ne vien tik pažiūros, bet ir įpročiai, tradicijos, gyvenimo būdas. Todėl reikia keisti gyvenimo būdą.“ [1]
== Šaltiniai ==
| |||