Karaganda: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Histogramos įtraukimas using AWB |
||
Eilutė 14:
[[1934]] m. gavo miesto teises. Nuo [[1936]] m. srities centras. [[1939]] m. jau turėjo 166 000 gyventojų. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] iš [[TSRS]] vakarinės dalies į Karagandą evakuota pramonės įmonių. Ypač svarbi tolesnei miesto pramonės plėtrai buvo iš [[Doneckas|Donecko]] baseino atkelta akmens anglių kasybos mašinų gamykla. Po karo miestas toliau plėtėsi, tapo antru pagal gyventojų skaičių Kazachijos miestu, svarbiu pramonės ir kultūros centru.
{{Dem|kolon=9|till=600000|inc=100000|incmin=20000|valst=kitos
|1933|118900
|1939|156200
Eilutė 29:
== Infrastruktūra ==
22
Yra Kazachijos mokslų akademijos skyrius, Karagandos valstybinis universitetas, įkurtas [[1972]] m., technikos universitetas, medicinos akademija, teisės institutas. Veikia 17 mokslinio tyrimo institutų. Yra Istorijos ir kraštotyros, Vaizduojamojo meno muziejai, Kazachų dramos, rusų dramos, muzikinės komedijos teatrai, Filharmonija, Botanikos sodas.
Eilutė 37:
Karagandos priemiestyje Michailovskoje veikė lageris, kuriame [[1950]] m. kalėjo apie 3000 kalinių, apie 300 jų - [[lietuviai]]. Kaliniai daugiausia dirbo statybose. Kunigo A. Dumbliausko iniciatyva [[1977]] m. Karagandoje pastatyta katalikų Šv. Juozapo bažnyčia. [[XXI a.]] pr. Karagandoje tebegyveno kelios dešimtys lietuvių. [[2003]] m. įkurta Karagandos lietuvių kultūros draugija.
[[1990]] m. į Karagandą buvo nuvykusi buvusių politinių tremtinių ir [[LTV|Lietuvos TV]] žurnalistų ekspedicija. Sukurtas dokumentinis filmas „Karlagas - mirties žemė“ (rež. V. Gruodis).
== Sportas ==
| |||