Biaroza: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Biaroza''' (iki [[1940]] m. ''Biaroza-Kartuzskaja, Kartuz-Biaroza'', {{be|Бяроза}}, {{ru|Берёза}}) – [[miestas]] [[Jaselda|Jaseldos]] upės dešiniajame krante, 100  km į šiaurės rytus nuo Bresto, [[Bresto sritis]], [[Baltarusija]], [[Biarozos rajonas|Biarozos rajono]] centras. Per miestą eina [[Minskas|Minsko]]-[[Brestas (Baltarusija)|Bresto]] kelias ir [[geležinkelis]].

Biarozos kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo [[1477]] m. Nuo [[XVI a.]] pabaigoje priklausė [[Sapiegos|Sapiegoms]]. Nuo [[1629]] m. minimas Biarozos miestelis. [[1648]]–[[1689]] m. pastatyta bažnyčia ir [[kartūzai|kartūzų]] vienuolynas – iš čia ir senasis Kartuz-Biarozos pavadinimas. [[1706]] m. Biarozoje susitiko Rusijos caras [[Petras I]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovas [[Augustas II]]. Per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] miestą sugriovė [[Švedijos kariuomenė]]. Iki [[1795]] m. Kartuz-Biaroza priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]], [[1795]] m. ją okupavo [[Rusijos imperija]]. [[XIX a.]] pirmoje pusėje Biarozoje vyko 8 metiniai turgūs, veikė odininkų ir audėjų manufaktūros, 36 krautuvės. [[1833]] m. Biarozoje buvo 200 medinių namų. [[XIX a.]] pastatyta cerkvė. [[1871]] m. per Kartuz-Biarozą nutiestas geležinkelis [[Maskva]] – [[Brestas]]. [[1921]]–[[1939]] m. priklausė [[Lenkija]]i. [[1934]]–[[1939]] m. buvusiose [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s Biarozos kareivinėse veikė [[koncentracijos stovykla]] Lenkijos politiniams kaliniams, joje [[1939]] m. kalėjo apie 10 000 žmonių, tarp jų buvo ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] lietuvių. [[1939]] m. Biaroza atiteko [[Baltarusijos TSR]]. [[1940]] m. gavo miesto teises, tapo rajono centru. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Biarozoje nacių įkurtoje koncentracijos stovykloje nužudyta apie 7000 žmonių. <ref> {{VLE|III}} 143 psl. </ref>

{{dem|kolon=8|till=40000|inc=10000|incmin=2000|valst=by

|1989|26 00026000

|2001|31 10031100

|2007|29 40029400}}