Prokariotinė ląstelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kai kurias prokariotines ląsteles dengia kapsulė, sudaryta iš [[polisacharidas|polisacharidų]] ir [[polipeptidas|polipeptidų]] [[gleivės|gleivių]], kuriose daug [[vanduo|vandens]]. Kapsulė tarnauja apsaugai ir [[kolonija (biologija)|kolonijų]] sudarymui. Visos [[bakterijos]] turi elastingą sienelę, sudarytą iš [[angliavandenis|angliavandenio]] palosacharido mureino. Sienelė saugo nuo mechaninių pažeidimų. Po sienele yra plazminė membrana, sudaryta iš dviejų [[lipidas|lipidų]] sluoksnių. Sluoksniuose yra integruoti [[baltymai]]. Ji veikia, kaip pusiau pralaidi plėvelė, reguliuoja jonų ir molekulių patekimą ir pašalinimą iš ląstelės. Plazminė membrana vietomis įlinksta į ląstelės vidų ir sudaro [[mezosoma|mezosomą]]. Ji svarbi ląstelės dalijimuisi ir ląstelės kvėpavimui. Kai kuriose bakterijose iš plazminės membranos įlinkių susiformuoja fotosintetinančios ir chemosintetinančios membranos.

 

 

Ta vieta, kur yra žiedinė [[DNR]], vadinama nukleoidu. [[Plazmidė]]s yra mažos DNR, kurios sugeba savarankiškai funkcionuoti. Taip pat yra [[ribosoma|ribosomų]], kurios dalyvauja baltymų [[sintezė]]je.