Senovės Jemenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 15:
 
Kahtanitai pradėjo statyti irigacinius įrenginius [[Maribas|Maribo]] apylinkėse, ir iš čia civilizacija plito tolyn. Jų laikais tikriausiai vietos gentyse įsitvirtino vadų-žynių (mukaribų) valdžia ir konsolidavosi pirmosios valstybės. Jų laikais prasidėjo [[smilkalų kelias|smilkalų prekyba]], kuri vyko Raudonąja jūra ir Arabijos pusiasaliu. Tai skatino vietos kultūros vystymąsi.
=== Ankstyvoji fazė ===
[[Vaizdas:Yemen 100 AD.svg|thumb|250px|Senovės Jemenas IV-I a. pr. m. e.]]
{{main|Ausanas|Saaba|Mainas (Jemenas)|Hadramautas|Katabanas}}
=== Valstybių klestėjimas (VIII-I a. pr. m. e.) ===
{{main|Saaba|Mainas (Jemenas)|Hadramautas|Katabanas}}
[[Vaizdas:Griffon hadhramaut.jpg|thumb|150px|left|Akmens raižinys iš Hadramauto]]
Kahtanitai davė pradžią keletui didžiųjų Pietų Arabijos tautų, kurios galutinai iškristalizavo maždaug VIII a. pr. m. e. susiformavusiose valstybėlėse. Nuo tada atsirado ir vietinė rašto sistema, leidžianti fiksuoti istoriją. Šiose valstybėse buvo statomi puikūs irigaciniai dirbiniai, tokie, kaip [[Maribo užtvanka]], klestėjo žemdirbystė ir ekonomika. Valstybės intensyviai prekiavo su šiaurės šalimis - [[Mesopotamija]], [[Persija]]. Svarbiausios jų prekės buvo prieskoniai bei smilkalai, turėję didžiulę paklausą Senovės pasaulyje. Tuo metu teritorijai prigijo pavadinimas ''Arabia Felix'', t. y. "Laimingoji Arabija".
 
Valstybių centrai koncentravosi svarbiausiuose Jemeno upių ([[vadi]]) slėniuose, kur tapo įmanoma žemdirbystė ir irigacija. [[Eratostenas]]Svarbiausios IIItarp a. pr.buvo m. e. mini keturias didžiąsias pietinės Arabijos tautaspenkios:
 
[[Mainas (Jemenas)|Mainas]] ({{ar|معين}} ''MaeenMa'in'') buvo šiauriausia sėslių pietų arabų valstybė, kurios tauta vadinama minėjais ({{ar|المعينيون}}, ''Maeeneyyoon''). Jų svarbiausi prekybiniai miestai buvo ''Qarnawu'' (dabartinis [[Sadahas]], laikomas valstybės sostine) ir ''Yathill'' (dabartinis [[Barakišas]]), kurie koncentravosi ''vadi Madhab''.
[[Vaizdas:Panel Almaqah Louvre DAO18.jpg|thumb|150px|left|Įrašas iš Saabos]]
[[Saaba]] ({{ar|سبأ}}) buvo į pietus nuo Maino, ir jos tauta buvo vadinama saabėjais ({{ar|السبأيين‎}}). Ši valstybė buvo labiausiai klestinti ir žinoma iš visų. Jos sostinė per visą laikotarpį buvo [[Maribas]], netoli nuo dabartinės [[Sana|Sanos]], bet valstybė klestėjimo laikotarpiu turėjo priėjimą prie Raudonosios jūros ir Indijos Vandenyno su uostais [[Adenas|Adenu]], ???. Jos sostinėjekuriame buvo statomos didingos šventyklos, randama puikių meno dirbinių ir įrašų akmenyje. Ankstyvuoju laikotarpiu valstybė kontroliavo Raudonosios jūros pajūrį. Spėjama, kad saabėjai taip pat kolonizavo dabartinės Etiopijos pakrantes, įkurdami ten Damoto karalystę. Saaba yra tapatinama su [[Biblija|Biblijoje]] minima [[Šeba]], iš kurios atvykusi karalienė [[Mikalda]] lankėsi pas [[Saliamonas|Saliamoną]].
 
[[Katabanas]] ({{ar|مملكة قتبان}}) buvo į pietus nuo Saabos. Ikiir V a.pradžių pr.priėjimo m.prie e.jūros čia klestėjo kita, [[Ausanas|Ausano]], valstybė su sostine ''Bisgog Yahirr'' (vadi Marcha)neturėjo. PoJo to,sostinė kai Saabos valdovas [[Karib il Vataras]] VII a. pr. m. e. valstybę nusiaubė, čia įsitvirtino Katabanas su sostinebuvo [[Timna]] (vadi Baihan)., Timnojekurioje susikirsdavo visi svarbiausi Senovės Jemeno keliai.
 
[[Ausanas]] ({{ar|أوسان}}) į pietus nuo Katabano. Tai buvo viena didžiausių šio laikotarpio valstybių su sostine ''Bisgog Yahirr'' (vadi Marcha). Jos ekonominės galios rėmėsi priėjimu prie [[Adeno įlanka|Adeno įlankos]] ir didžiausiu senovės Jemeno uostu [[Adenas|Adenu]]. Ausaniečiai vieni pirmųjų ėmė kolonizuoti Afrikos pakrantes ir užmezgė tamprius prekybinius ryšius su Indija.
[[Hadramautas]] ({{Ar|حضرموت‎}} ''Ḥaḍramawt'') - buvo ryčiausia valstybė, kurios gyventojai vadinti hadramiais. Valstybė turėjo priėjimą prie jūros per stipriausią uostą [[Qana]]. Jos sostinė buvo [[Šabva]].
 
[[Senovės Hadramautas|Hadramautas]] ({{Ar|حضرموت‎}} ''Ḥaḍramawt'') - buvo didžiausia ir ryčiausia valstybė, kurios gyventojai vadinti hadramiais. Valstybė turėjo priėjimą prie jūrosAdeno įlankos per stipriausią uostą [[Qana]]. Jos sostinė buvo [[Šabva]].
=== ValstybiųKovos klestėjimasdėl hegemonijos (VIIIVII-I a. pr. m. e.) ===
[[Vaizdas:Yemen 100 AD.svg|thumb|250px|Senovės Jemenas IV-I a. pr. m. e.]]
Jau VIII a. pr. m. e. pabaigoje stiprėjant trinčiai tarp penkių stipriausių Senovės Jemeno karalysčių, prasidėjo kovos dėl hegemonijos, kurių metu tai viena, tai kita valstybė paimdavo valdžią Pietų Arabijoje, o jos valdovai tituluodavosi [[mukaribas|mukaribais]].
 
Pirmasis didesnis karas užfiksuotas VII a., kuomet Saabos valdovas [[Karib-il Vataras]] užpuolė savo stipriausią konkurentą Ausaną ir jį nusiaubė. Nuo tada Ausanas niekuomet nebeatsigavo (ilgainiui buvo užgožtas šiaurinio kaimyno Katabano), jo pagrindinis uostas Adenas atiteko Saabai, o pastaroji tapo stipriausia civilizacijos politine jėga, vadovavusia konfederacijai.
 
V a. pr. m. e. sugriuvus Maribo užtvankai, Saaboje prasidėjo vidinės nelaimės, kas sumažino jos galias. Dėl to IV a. pr. m. e. hegemoniją kuriam laikui įgijo Mainas, o dar vėliau - [[Katabanas]]. [[Eratostenas]] III a. pr. m. e. mini keturias didžiąsias pietinės Arabijos tautas: Saabą, Mainą, Katabaną ir Hadramautą.
 
Tai buvo didžiausias civilizacijos klestėjimo laikotarpis. Jo metu vietos kultūra stipriai veikė [[Etiopija|Etiopijos]] šiaurines pakrantes, esančias už Raudonosios jūros, kur buvo perduota daug civilizacijos pasiekimų. Etiopijoje susiformavo [[Damotas|Damoto]] karalystė, suformuota pietų Arabijos karalysčių pavyzdžiu.
 
Iki mūsų eros pradžios valstybės nuolat konkuravo ir kovojo tarpusavyje, sudarydamos skirtingas ir permainingas konfederacijas, kurių vadai tituluodavosi mukaribais. Viena pirmųjų hegemonių buvo Saaba, kurios valdovas [[Karib il Vataras]] VII a. vykdė užkariavimus kitų valstybių atžvilgiu. IV a. pr. m. e. hegemoniją kuriam laikui įgijo Mainas, o dar vėliau - [[Katabanas]].
=== Himjaras (I a. pr. m. e. - 518 m.) ===
[[Vaizdas:GDRT230.jpg|thumb|250px|Senovės Jemenas ir Aksumas subirus I-ajai Himjaro imperijai]]
eilutė 53 ⟶ 60:
 
Sasanidų imperiją sužlugdžius [[islamas|islamizuotiems]] arabams, jos teritorijoje susikūrė [[Arabų Kalifatas]]. 628 m. Jemeno satrapas atsivertė į Islamą, ir Jemenas buvo sparčiai islamizuotas.
 
== Kultūra ==
[[vaizdas:Sun temple.jpg|thumb|200px|left|Maribo šventyklos (Avamo) griuvėsiai]]