Islandijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
 
== Ugnikalniai ==
[[Islandija]] susiformavo maždaug prieš 60 mln. metų aktyviai veikiant [[ugnikalnis|ugnikalniams]]. Per tą laiką saloje vyko milijonai ugnikalnių išsiveržimų. Per juos sala didėjo, kito jos paviršius, todėl ją sudarančios uolienos - vulkaninės kilmės. Šio metu Islandijoje yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių 30 - nuolat veikiantys. Aukščiausias salos ugnikalnis iškilęs 2119 m virš [[Jūra (geografija)|jūros]] lygio. Nuo to laiko, kai saloje apsigyveno [[žmogus|žmonės]], Islandijos ugnikalniai buvo išsiveržę apie 150 kartų. Baisia katastrofa tapo [[Laki]] ugnikalnio išsiveržimas [[1783]]-[[1784]] metais, per kurį žuvo ketvirtadalis salos gyventojų. Dabar aktyviausias ugnikalnis - [[HelaHekla]]. Paskutinį kartą ugnikalnis saloje buvo išsiveržęs [[1991]] metais. Sausuma aplink salą plečiasi ir šiais laikais. Kai ugnikalniai veržiasi po [[Vanduo|vandeniu]], į jo paviršių per gana trumpą laiką gali iškilti sausuma. [[1963]]-[[1965]] metais, išsiveržus povandeniniam ugnikalniui priprie Islandijos krantų, susidarė 2,5 km² ploto ir 145 m aukščio salelė.
 
== Geizeriai ==