Pranas Kuraitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 32:
Pranas Kuraitis gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje (40 hektarų ūkis). Nuo mažens buvo darbštus, gabus ir kuklus. Būtent kuklumas lėmė, jog Kuraitis liko mažiau žinomas, nei kiti to meto Lietuvos filosofai.
 
[[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiesčio]] pradinėje mokykloje baigė tris klases, vienerius metus praleido namuose ir [[1895]] m. stojo į Marijampolės gimnaziją. Baigęs, [[1899]] m. stojo į [[Seinai|Seinų]] kunigų seminariją. [[1903]] m., minint Tomo Akviniečio sukaktį, Kuraitis pirmą kartą seminarijoje viešai skaitė referatą lietuvių kalba. [[1907]] m. [[sausio 5]] d. įšventintas kunigu. Studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. [[1909]] m. įgijo teologijos magistro laipsnį. Išvyko į [[Leuvenas|Leuveno]] universitetą ([[Belgija]]). Vos per porą metų įgijo filosofijos daktaro laipsnį, parašęs disertaciją (prancūzų kalba) apie [[Wilhelm Wundt|W. Wundto]] pažinimo teoriją. Vėliau dar metus ([[1911]]–[[1912]]) studijavo apologetiką ir etiką [[Munster|Munsterio]]io universitete ([[Vokietija]]).
 
Į Lietuvą grįžo [[1912]] m. [[1914]] m. paskirtas profesoriumi į Seinų kunigų seminariją. [[1918]] m. po Pirmojo pasaulinio karo toliau profesoriavo kunigų seminarijoje. Įsteigus Lietuvos (vėliau – [[VDU|Vytauto Didžiojo]]) universitetą, Kuraitis pakviestas Teologijos - filosofijos fakulteto docentu, vėliau tapo profesoriumi. Kelerius metus profesorius vadovavo filosofijos istorijos katedrai. Nuo [[1929]] m. iki [[1937]] m. buvo šio fakulteto dekanas. Sovietams okupavus Lietuvą, [[1940]] m. Teologijos - filosofijos fakultetas buvo uždarytas. Laikinoji vyriausybė [[1941]] m. atkūrė fakultetą, bet [[1944]] m. grįžus sovietams Prof. Pranas Kuraitis atleistas iš universiteto ir iki [[1953]] m. profesoriavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. [[1953]] m. [[vasario 20]] d. sovietiniai saugumiečiai jį suėmė, apkaltino priešsovietine veikla ir nuteisė kalėti 25 metus. Ištremtas į Šilutės bei Kursko lagerius. Mirus [[Josifas Stalinas|Stalinui]], po kelerių metų dėl amžiaus ir susilpnėjusios sveikatos išleistas į laisvę. Grįžęs į Lietuvą, kaip altarista iki mirties gyveno Aleksote. Iki amžiaus galo išliko sveikas ir žvalus, išlaikė gerą atmintį ir blaivų protą, tik prieš mirtį 6 savaites buvo paralyžiuotas. Mirė [[1964]] m. [[gruodžio 18]] d.