Dambrelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

707 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas 78.57.188.36 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (78.57.238.43 keitimas))
 
== Istorija ==
Manoma, kad tai vienas seniausių muzikos instrumentų pasaulyje. [[kinai|Kinų]] grafikos kūrinyje, kuris datuojamas III a. pr. m. e. vaizduojamas muzikantas, grojantys dambreliu. Į Europą atkeliavo iš Azijos apie XIII a. Seniausi Europos dambreliai rasti 1399 m. sugriautos [[Tanenbergas|Tanenbergo]] pilies griuvėsiuose. Švedijoje Trompii giminės, taip pat gyvenusios XIV amžiuje, herbe buvo dambrelio piešinys. Į Vakarų Europą dambrelis pateko su germanų kultūra. 14-15 a. Europoje buvo populiarus tarp žemesnio luomo atstovų. Juo grodavo keliaujantys prekiautojai, artistai, muzikantai, fokusininkai, [[elgeta|elgetos]]. Yra žinių, kad samdomi kariai laisvalaikiu grodavo šiuo instrumentu.
 
XVIII a. dambrelis garsėjo kaip virtuoziško muzikavimo instrumentas. Kompozitorius Johannas Georgas Albrechtsbergeris ([[Ludwig van Beethoven|L. van Beethoveno]] mokytojas) sukūrė mažiausiai septynis [[koncertas|koncertus]] dambreliui ir styginiams (trys iš jų išliko Budapešto bibliotekoje). Vokiečių meistras J. H. Scheibleris į vieną instrumentą sujungęs 11 dambrelių, pagamino muzikos instrumentą ''aurą''.
 
== Lietuvoje ==
Manoma, kad į Lietuvą atkeliavo is Vakarų Europos (germanų tautų). Yra kita versija, kad dambrelį į Lietuvą galėjo atnešti ir [[totoriai]]. Lietuvoje metalo dambreliai naudoti [[liaudies muzika|liaudies muzikoje]], taip pat [[LDK]] didikų rūmų muzikoje. [[Trakų salos pilis|Trakų salos pilies]] teritorijoje rastas XIV a. dambrelis. Rastųjų Vilniaus žemutinėje pilyje ilgis – iki 5,3 cm, kilpos skersmuo – apie 5 x 1,5 cm. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie instrumentai Lietuvoje labai reti. Jie iki šiol žinomi tik iš pilių - Trakų ir VŽP teritorijos kasinėjimų: jų rasta XIV-XV a. sluoksnyje. Tai leistų spėti šiuos instrumentus buvus to laikotarpio valdovo dvaro muzikinio gyvenimo dalimi. (Vėlesniais laikais šį instrumentą prisitaikė ir kaimo muzikantai). Ant vieno iš Vilniaus žemutinėje pilyje rastų dambrelių, valant rūdis, atidengtas įspaudas – šešialapė gėlytė. Gali būti, kad tai – meistro, gaminusio dambrelį, ženklas. Dambrelį 1744 m. mini T. Lepneris knygoje „''Der Preusische Littauer''“, 1747 m. [[Pilypas Ruigys]] „Lietuvių - vokiečių ir vokiečių - lietuvių kalbų žodyne“, 1818 [[Kristijonas Donelaitis]] poemoje „Metai“. Iki XX a. I pusės dambreliais [[kaimo kapela|kaimo kapelose]] būdavo griežiamos šokių ir dainų melodijos, [[improvizacija|improvizacijos]]. Nuo XX a. 8-ojo dešimtečio dambreliais griežiama folkloro ansambliuose. Roko muzikoje naudoja lietuvių grupės Atalyja, Skylė, Žalvarinis. Solo dambreliu groja Julius Žėkas (Vilnius), Albertas Bartašius (Pasvalys) bei Egidijus Darulis (Ukmergė). Gamina A. Bartašius (Pasvalys), Germanas (Visaginas), Egidijus Darulis (Ukmergė).
 
== Nuorodos ==
Anoniminis naudotojas