Dambrelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

684 baitai pašalinti ,  prieš 11 metų
S
Atmestas 78.57.188.36 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (78.57.238.43 keitimas)
S (Atmestas 78.57.188.36 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (78.57.238.43 keitimas))
 
== Lietuvoje ==
Manoma, kad į Lietuvą atkeliavo is Vakarų Europos (germanų tautų). Yra kita versija, kad dambrelį į Lietuvą galėjo atnešti ir [[totoriai]]. Lietuvoje metalo dambreliai naudoti [[liaudies muzika|liaudies muzikoje]], taip pat [[LDK]] didikų rūmų muzikoje. [[Trakų salos pilis|Trakų salos pilies]] teritorijoje rastas XIV a. dambrelis. Rastųjų Vilniaus žemuitinėje pilyje ilgis – iki 5,3 cm, kilpos skersmuo – apie 5 x 1,5 cm. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie instrumentai Lietuvoje labai reti. Jie iki šiol žinomi tik iš pilių - Trakų ir VŽP teritorijos kasinėjimų: jų rasta XIV-XV a. sluoksnyje. Tai leistų spėti šiuos instrumentus buvus to laikotarpio valdovo dvaro muzikinio gyvenimo dalimi. (Vėlesniais laikais šį instrumentą prisitaikė ir kaimo muzikantai). Ant vieno iš VŽP rastų dambrelių, valant rūdis, atidengtas įspaudas – šešialapė gėlytė. Gali būti, kad tai – meistro, gaminusio dambrelį, ženklas. Į Vakarų Europą dambrelis pateko su germanų kultūra. Dambrelį 1744 m. mini T. Lepneris knygoje „''Der Preusische Littauer''“, 1747 m. [[Pilypas Ruigys]] „Lietuvių - vokiečių ir vokiečių - lietuvių kalbų žodyne“, 1818 [[Kristijonas Donelaitis]] poemoje „Metai“. Iki XX a. I pusės dambreliais [[kaimo kapela|kaimo kapelose]] būdavo griežiamos šokių ir dainų melodijos, [[improvizacija|improvizacijos]]. Nuo XX a. 8-ojo dešimtečio dambreliais griežiama folkloro ansambliuose. Roko muzikoje naudoja lietuvių grupės Atalyja, Skylė, Žalvarinis. Solo dambreliu groja Julius Žėkas (Vilnius), Albertas Bartašius (Pasvalys) bei Egidijus Darulis (Ukmergė). Gamina A. Bartašius (Pasvalys), Germanas (Visaginas), Egidijus Darulis (Ukmergė).
 
Manoma, kad į Lietuvą atkeliavo is Vakarų Europos (germanų tautų). Yra kita versija, kad dambrelį į Lietuvą galėjo atnešti ir [[totoriai]]. Lietuvoje metalo dambreliai naudoti [[liaudies muzika|liaudies muzikoje]], taip pat [[LDK]] didikų rūmų muzikoje. [[Trakų salos pilis|Trakų salos pilies]] teritorijoje rastas XIV a. dambrelis. Rastųjų Vilniaus žemuitinėje pilyje ilgis – iki 5,3 cm, kilpos skersmuo – apie 5 x 1,5 cm. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie instrumentai Lietuvoje labai reti. Jie iki šiol žinomi tik iš pilių - Trakų ir VŽP teritorijos kasinėjimų: jų rasta XIV-XV a. sluoksnyje. Tai leistų spėti šiuos instrumentus buvus to laikotarpio valdovo dvaro muzikinio gyvenimo dalimi. (Vėlesniais laikais šį instrumentą prisitaikė ir kaimo muzikantai). Ant vieno iš VŽP rastų dambrelių, valant rūdis, atidengtas įspaudas – šešialapė gėlytė. Gali būti, kad tai – meistro, gaminusio dambrelį, ženklas. Į Vakarų Europą dambrelis pateko su germanų kultūra. Dambrelį 1744 m. mini T. Lepneris knygoje „''Der Preusische Littauer''“, 1747 m. [[Pilypas Ruigys]] „Lietuvių - vokiečių ir vokiečių - lietuvių kalbų žodyne“, 1818 [[Kristijonas Donelaitis]] poemoje „Metai“. Iki XX a. I pusės dambreliais [[kaimo kapela|kaimo kapelose]] būdavo griežiamos šokių ir dainų melodijos, [[improvizacija|improvizacijos]]. Nuo XX a. 8-ojo dešimtečio dambreliais griežiama folkloro ansambliuose. Roko muzikoje naudoja lietuvių grupės Atalyja, Skylė, Žalvarinis. Solo dambreliu groja Julius Žėkas (Vilnius), Albertas Bartašius (Pasvalys) bei Egidijus Darulis (Ukmergė). Gamina A. Bartašius (Pasvalys), Germanas (Visaginas), Egidijus Darulis (Ukmergė).
 
== Nuorodos ==
12 187

pakeitimai