Senovės Jemenas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis sutrumpinimų taisymas. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Jemeno istorija}}
'''Senovės Jemenas''', dar vadinamas '''Jemeno civilizacija''', '''Pietų Arabijos civilizacija''' - senovinė [[civilizacija]], klestėjusi [[Arabijos pusiasalis|Arabijos pusiasalio]] pietvakarinėje dalyje (apytikriai dabartinio [[Jemenas|Jemeno]] teritorijoje) I tūkst pr. m. e. - I mūsų eros tūkst. pradžioje, iki šalyje įsigalint [[Islamas|Islamui]]. Tai buvo viena iš senųjų pasaulio civilizacijų, vienalaikė [[Senovės Graikija]]i ar [[Senovės Roma]]i. Ji labai stipriai paveikė senąją [[Etiopijos istorija|Etiopijos istoriją]].
Senovės Jemenas amžininkų senovės graikų ir romėnų buvo vadinamas "Laimingąja Arabija" ({{gr|Eudaimon Arabia}}, {{la|Arabia Felix}}).
== Geografija ==
Senovės Jemeno civilizacija suklestėjo Arabijos pusiasalio pietvakarinėje dalyje, tose teritorijose, kur dabar yra [[Jemenas]], pietvakarinė [[Saudo Arabija]] ir vakarinis [[Omanas]]. Tai buvo kalnuotas regionas, iš visų pusių apsuptas dykumų ir jūros. Pajūrio teritorijos buvo nesveikos gyventi, drėgnos, be to nebuvo daug natūralių uostų. Visi svarbiausi civilizaciniai centrai kūrėsi kalnuotose vietovėse žemyne, ypač ties didžiausiomis upėmis ([[vadi]]). Tačiau tik sėkmingai sukurtos dirtinės irigacinės sistemos leido sukurti derlingus plotus ir suderė prielaidas civilizacijai.
Kadangi Senovės Jemenas turėjo labai glaudžius kultūrinius ir politinius ryšius su už Raudonosios jūros esančiomis Etiopijos aukštikalnėmis, senovės Etiopijos kultūra ([[Damotas]], [[Aksumo imperija]]) gali būti laikoma Senovės Jemeno dalimi.
== Istorija ==
=== Kahtanitai ===
{{main|Kahtanitai}}
III tūkst. pr. m. e. senovės Jemeno teritorija buvo apgyvendinta [[pietų semitų kalbos|pietų semitų]] genčių. Dažniausiai manoma, kad šie semitai buvo kilę iš dabartinės [[Etiopija|Etiopijos]] teritorijos ir migravo per [[Raudonoji jūra|Raudonąją jūrą]]. Jie buvo giminingi Etiopijos semitams [[amharai|amharams]] ir [[tigrajai|tigrajams]].
Pasak legendų, jie laikomi legendinio protėvio
[[Vaizdas:GDRT230.jpg|thumb|250px|Senovės Jemenas ir Aksumas 230 m.]]▼
=== Valstybių klestėjimas ===▼
[[Vaizdas:Griffon hadhramaut.jpg|thumb|150px|left|Akmens raižinys iš Chadramauto]]▼
Kahtanitai pradėjo statyti irigacinius įrenginius [[Maribas|Maribo]] apylinkėse, ir iš čia civilizacija plito tolyn. Jų laikais tikriausiai vietos gentyse įsitvirtino vadų-žynių (mukaribų) valdžia ir konsolidavosi pirmosios valstybės. Jų laikais prasidėjo [[smilkalų kelias|smilkalų prekyba]], kuri vyko Raudonąja jūra ir Arabijos pusiasaliu. Tai skatino vietos kultūros vystymąsi.
Šiose valstybėse buvo statomi puikūs irigaciniai dirbiniai, tokie, kaip [[Maribo užtvanka]], klestėjo žemdirbystė ir ekonomika. Valstybės intensyviai prekiavo su šiaurės šalimis - [[Mesopotamija]], [[Persija]]. Svarbiausios jų prekės buvo prieskoniai bei smilkalai, turėję didžiulę paklausą Senovės pasaulyje. Tuo metu teritorijai prigijo pavadinimas ''Arabia Felix'', t. y. "Laimingoji Arabija".▼
[[Vaizdas:Yemen 100 AD.svg|thumb|250px|Senovės Jemenas IV-I a. pr. m. e.]]
▲=== Valstybių klestėjimas (VIII-I a. pr. m. e.) ===
{{main|Saaba|Mainas (Jemenas)|Hadramautas|Katabanas}}
▲Kahtanitai davė pradžią keletui didžiųjų Pietų Arabijos tautų, kurios galutinai iškristalizavo maždaug VIII a. pr. m. e. susiformavusiose valstybėlėse. Nuo tada atsirado ir vietinė rašto sistema, leidžianti fiksuoti istoriją. Šiose valstybėse buvo statomi puikūs irigaciniai dirbiniai, tokie, kaip [[Maribo užtvanka]], klestėjo žemdirbystė ir ekonomika. Valstybės intensyviai prekiavo su šiaurės šalimis - [[Mesopotamija]], [[Persija]]. Svarbiausios jų prekės buvo prieskoniai bei smilkalai, turėję didžiulę paklausą Senovės pasaulyje. Tuo metu teritorijai prigijo pavadinimas ''Arabia Felix'', t. y. "Laimingoji Arabija".
Valstybių centrai koncentravosi svarbiausiuose Jemeno upių ([[vadi]]) slėniuose, kur tapo įmanoma žemdirbystė ir irigacija. [[Eratostenas]] III a. pr. m. e. mini keturias didžiąsias pietinės Arabijos tautas:
[[Mainas (Jemenas)|Mainas]] ({{ar|معين}} ''Maeen'') buvo šiauriausia sėslių pietų arabų valstybė, kurios tauta vadinama minėjais ({{ar|المعينيون}}, ''Maeeneyyoon''). Jų svarbiausi prekybiniai miestai buvo ''Qarnawu'' (dabartinis [[Sadahas]], laikomas valstybės sostine) ir ''Yathill'' (dabartinis [[Barakišas]]), kurie koncentravosi vadi Madhab.
[[Vaizdas:Panel Almaqah Louvre DAO18.jpg|thumb|150px|left|Įrašas iš Saabos]]
[[Saaba]] buvo į pietus nuo Maino, ir jos tauta buvo vadinama saabėjais ({{ar|السبأيين}}). Ši valstybė buvo labiausiai klestinti ir žinoma iš visų. Jos sostinė per visą laikotarpį buvo [[Maribas]], netoli nuo dabartinės [[Sana|Sanos]], bet valstybė klestėjimo laikotarpiu turėjo priėjimą prie Raudonosios jūros ir Indijos Vandenyno su uostais [[Adenas|Adenu]], ???. Jos sostinėje buvo statomos didingos šventyklos, randama puikių meno dirbinių ir įrašų akmenyje. Spėjama, kad saabėjai taip pat kolonizavo dabartinės Etiopijos pakrantes, įkurdami ten Damoto karalystę. Saaba yra tapatinama su [[Biblija|Biblijoje]] minima [[Šeba]], iš kurios atvykusi karalienė [[Mikalda]] lankėsi pas [[Saliamonas|Saliamoną]].
[[Katabanas]] ({{ar|مملكة قتبان}}) buvo į pietus nuo Saabos. Iki V a. pr. m. e. čia klestėjo kita, [[Ausanas|Ausano]], valstybė su sostine ''Bisgog Yahirr'' (vadi Marcha). Po to, kai Saabos valdovas [[Karib il Vataras]] VII a. pr. m. e. valstybę nusiaubė, čia įsitvirtino Katabanas su sostine [[Timna]] (vadi Baihan). Timnoje susikirsdavo visi svarbiausi Senovės Jemeno keliai.
[[Hadramautas]] ({{Ar|حضرموت}} ''Ḥaḍramawt'') - buvo ryčiausia valstybė, kurios gyventojai vadinti hadramiais. Valstybė turėjo priėjimą prie jūros per stipriausią uostą [[Qana]]. Jos sostinė buvo [[Šabva]].
Tai buvo didžiausias civilizacijos klestėjimo laikotarpis. Jo metu vietos kultūra stipriai veikė [[Etiopija|Etiopijos]] šiaurines pakrantes, esančias už Raudonosios jūros, kur buvo perduota daug civilizacijos pasiekimų. Etiopijoje susiformavo [[Damotas|Damoto]] karalystė, suformuota pietų Arabijos karalysčių pavyzdžiu.
Iki mūsų eros pradžios valstybės nuolat konkuravo ir kovojo tarpusavyje, sudarydamos skirtingas ir permainingas konfederacijas, kurių vadai tituluodavosi mukaribais. Viena pirmųjų hegemonių buvo Saaba, kurios valdovas [[Karib il Vataras]] VII a. vykdė užkariavimus kitų valstybių atžvilgiu. IV a. pr. m. e. hegemoniją kuriam laikui įgijo Mainas, o dar vėliau - [[Katabanas]].
Erų sandūroje Senovės Jemeną siekė užkariauti [[Romos imperija]], tačiau po Saabos sostinės [[Maribas|Maribo]] apgulties romėnams nepasisekė. Vis dėlto, Romos įsigalėjimas šiaurėje, jos vykdoma prekybinių kelių kontrolė, svarbaus uosto [[Adenas|Adeno]] sunaikinimas, besikeičianti jūrų prekyba lėmė lėtą Senovės Jemeno valstybių silpimą. Nepaisant to, Himjaras laikinai sugebėjo užvaldyti visą Arabiją, naudodamasis klajoklėmis gentimis, Ghasanidais, Lachmidais ir kitomis, kurios valdė milžiniškus plotus ir formaliai priklausė Himjarui ▼
=== Himjaras (I a. pr. m. e. - 518 m.) ===
▲[[Vaizdas:GDRT230.jpg|thumb|250px|Senovės Jemenas ir Aksumas
{{main|Himjaras}}
Paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. vakarinėse nederlingose pakrantėse įsigalėjo [[himjaritai]], kurie siaubė nusilpusią Saabą, kol galutinai įsitvirtino viename jos miestų - Zafare. Čia himjaritai sukūrė [[Himjaras|Himjaro]] karalystę, iš kurios vykdė tolimesnius užkariavimus: prieš pat mūsų eros pradžią Himjaras užkariavo Saabą, Katabaną, Mainą ir vakarines Hadramauto teritorijas. Tai buvo pirmoji Himjaro imperija. Joje kultūros bruožai (valdovų titulai, raštas, kalba, architektūra ir menas) buvo didele dalimi paveldėti iš Saabos.
▲Erų sandūroje Senovės Jemeną siekė užkariauti [[Romos imperija]], tačiau po
Nuo III a. teritorijoje vis labiau įsigalėjo [[Etiopija|Etiopijos]] valstybė [[Aksumo imperija]], kuri kišosi į Pietų Arabijos reikalus. Aksumas kontroliavo nemažas teritorijas Jemeno šiaurėje. 525 - 570 m. Pietų Arabija priklausė Aksumui, čia siakta įdiegti [[krikščionybė|krikščionybę]], buvo statomos bažnyčios. ▼
III a. Himjaro galios vėl sustiprėjo, ir iki IV a. valstybė iš naujo suvienijo visą Senovės Jemeną, įskaitant ir Hadramautą. Valdovai titulavosi Saabos, zu-Raidano, Hadramauto ir Jemeno karaliais, ir tai buvo pirmasis istorijoje pilnas Jemeno suvienijimas. Apie 340 m. Antroji Hadramauto imperija patyrė invazijas iš Aksumo, bet apie 375 m. Malikaribas Juhaminas atkūrė tvarką. Ši imperija, egzistavusi iki VI a., priėmė naują religiją iš šiaurės - [[Judaizmas|Judaizmą]].
Himjaras laikinai sugebėjo užvaldyti visą Arabiją, naudodamasis klajoklėmis gentimis, Ghasanidais, Lachmidais ir kitomis, kurios valdė milžiniškus plotus ir formaliai priklausė Himjarui
=== Aksumas ir Sasanidai===
{{main|Aksumas|Sasanidai}}
▲Nuo III a. teritorijoje vis labiau įsigalėjo [[Etiopija|Etiopijos]] valstybė [[Aksumo imperija]], kuri kišosi į Pietų Arabijos reikalus. Aksumas kontroliavo nemažas teritorijas Jemeno
Įsigalint Judaizmui, Himjare prasidėjo krikščionių persekiojimai, kas labai apsunkino santykius su krikščionišku Aksumu. Pastarasis, remiamas [[Bizantija|Bizantijos]], apie 518 m. įsiveržė į Himjarą, jį prijungė ir paskyrė čia savo vietininką (valdė iki 525 m.). Nuo tada iki 570 m. Pietų Arabija priklausė Aksumui, čia siekta įdiegti [[krikščionybė|krikščionybę]], buvo statomos bažnyčios.
597/8 m. [[Sasanidai]], vietos diduomenės prašymu, išvijo Aksumo vietininkus ir prijungė Pietų Arabiją prie savo imperijos. Ji tapo viena iš Persijos satrapijų.
Sasanidų imperiją sužlugdžius [[islamas|islamizuotiems]] arabams, jos teritorijoje susikūrė [[Arabų Kalifatas]].
== Kultūra ==
[[vaizdas:Sun temple.jpg|thumb|200px|left|Maribo šventyklos (Avamo) griuvėsiai]]
[[vaizdas:Qataban lion bronze.jpg|thumb|200px|Katabano skulptūra]]
Senovės Jemenas išvystė labai aukšto lygio vietinę kultūrą, kurią per prekybos kelius veikė įvairios išorinės tradicijos iš šiaurės, Afrikos ir Indijos. Senovės Jemeniečiai pastatė galingus techninius kūrinius, tarp kurių svarbiausios yra užtvankos ir irigaciniai įrenginiai, kaip kad [[Maribo užtvanka]].
Civilizacija sukūrė savitą rašto sistemą - [[musnadas|musnadą]], kilusią iš proto-Sinajaus rašto (taigi, giminingą [[finikiečių raštas|finikiečių raštui]]), turėjusią 29 priebalsius (kaip ir kitos semitinės rašto sistemos, neturėjo balsių žymėjimo). Ja buvo užrašomos vietinės kalbos: saabėjų, minėjų, katabanių, hadramių ir proto-etiopų. Po arabų užkariavimo vietos raštas buvo pakeistas [[arabų raštas|arabų rašto]], o Etiopijoje jis išsivystė į [[gezo raštas|gezo raštą]].
Iki judaizmo ir krikščionybės įtakos, pietų arabai išpažino vietinę religiją su dideliais regioniniais skirtumais. Jie garbino [[Venera|Veneros]] planetą ''Astar'', mėnulio dievą, vadinamą ''Almakach'' (Saaboje), ''Am'' (Kataboje), ''Vad'' (Maine). Egzistavo ir saulės dievybė, kurios vardas beveik neminimas, bet manoma, kad ji vadinosi ''Zatzahrana'', ''Zatbadana'', ''Zathimijama''. Dievus ikonografijoje dažnai simbolizuodavo mėnulio pjautuvas su Astaro skrituliu virš jo, taip pat tokie gyvūnai, kaip [[jautis]] (mėnulis), [[antilopė]] (Astaras), [[ožys]] (Almakachas), [[gyvatė]] (Vadas).
{{Senovės civilizacijos}}
| |||