|
Nuo XVI a. prasideda Sengirės tarp Prūsijos ir Lietuvos, tame tarpe ir Punsko apylinkių miškų, [[kolonizacija]]. Kviesti apsigyventi neaprėpiamuose plotose pradėjo [[Karalienė Bona]]. Šiaurinę [[Sūduva|Sudūvos]] dalį kolonizavo [[dzūkai]], iš rytų plūstelėjo [[rusėnai]], [[totoriai]], iš pietų - [[lenkai]] ir persikėliai iš [[Šveicarija|Šveicarijos]]. Vakarinėje Sengirės dalyje apsigyveno Prūsijoje persekiojami [[katalikai]] ir [[protestantai]] [[vokiečiai]]. Pirmajame kolonizacijos etape (XVI a. pr. - XVII a. pr.) Merkinės karališkojo dvaro valstiečiais buvo apgyvendinti šiauriniai miškų plotai iki linijos [[Klevai]]-[[Bokšiai]]-[[Šaltėnai]]-[[Kreivėnai]]. <ref> [http://www.mem.net.pl/stg/opisy/sejny-pol.htm Seinų pavieto kolonizacijos istorija (lenk.)]</ref> Antrajame XVI a. etape buvo apgyvendintos žemės į vakarus nuo [[Bokšių ežeras|Bokšių]] ir Punsko ežerų.
Punsko apylinkių kolonizacija siejama su [[Seivai|Seivų]] girininku Stanislovu Zalivskiu, šiauriniame [[Seivų ežeras|Seivų ežero]] krante turėjusiam sodybą. Pirmaisiais kolonistais buvo persikėleliai iš [[Merkinė]]s ir [[Punia|Punios]] vietovių, kurie įkūrė naujuosiuss kaimus: [[Šaltėnai|Šaltėnus]], [[Kreivėnai|Kreivėnus]], ''Punią''. Pastarasis kaimelis davė pradžią vėlesniam [[Punskas|Punsko]] miestui, priklaususiam karaliui. Girininkas Zalivskis 1597 m. skyrė lėšų pirmosios bažnyčios statybai, organizavo šventadieninius ir sekmadieninius jomarkus. Po jo girininku pradėjęs dirbti Feliksas Neverovskis Punskui išrūpino miesto teise. Nors Punskas kaip miestas minimas jau nuo 1612 m. , oficialias miesto teise gavo tik XVII a. pirmojoje pusėje, 1791 m. [[Stanislovas Augustas]] jas dar kartą patvirtino. Punsku buvo vadinami trys objektai: pats miestas, girininko dvaras ir klebonija. 1700 metais miestelyje atidaroma mokykla ir pastatoma senelių prieglauda. 1827 m. buvo 82 namai su 748 gyventojais, iš kurių pusė buvo [[žydai]]. Negausius gyventojus naikino 1655-1856 m. praūžusio karo su švedais bangos, taip pat antrąkart 1709-1711 metais kilęs [[maras]].
Pastarasis kaimelis davė pradžią vėlesniam [[Punskas|Punsko]] miestui, priklaususiam karaliui. Girininkas Zalivskis 1597 m. skyrė lėšų pirmosios bažnyčios statybai, organizavo šventadieninius ir sekmadieninius jomarkus. Po jo girininku pradėjęs dirbti Feliksas Neverovskis Punskui išrūpino miesto teise. Nors Punskas kaip miestas minimas jau nuo 1612 m. , oficialias miesto teise gavo tik XVII a. pirmojoje pusėje, 1791 m. [[Stanislovas Augustas]] jas dar kartą patvirtino. Punsku buvo vadinami trys objektai: pats miestas, girininko dvaras ir klebonija. 1700 metais miestelyje atidaroma mokykla ir pastatoma senelių prieglauda. 1827 m. buvo 82 namai su 748 gyventojais, iš kurių pusė buvo [[žydai]]. Negausius gyventojus naikino 1655-1856 m. praūžusio karo su švedais bangos, taip pat antrąkart 1709-1711 metais kilęs [[maras]].
=== Rusijos ir Vokietijos valdžioje===
=== Lietuvos-Lenkijos konfliktas===
Vokiečiams traukiantis, kuriasitarp jaunosjaunų Lietuvos ir Lenkijos valstybėsvalstybių ir iškylaiškilo tarpusavio sienų klausimas. Lenkai, buvo linkę turėti vieningą su lietuviais valstybę, pastarieji norinorėjo būti nepriklausomi, nepaliaujamainuolat vykstavykdavo kautynėssusidurimai. [[Vaičiuliškės|Vaičiuliškių]] ūkininkas [[Petras Pacenka]], Vilniaus lietuvių konferencijos dalyviai - parapijos klebonas [[Motiejus Simonaitis]] ir ūkininkas [[Kazimieras Mielkus]] - nusprendžianusprendė steigti valsčių, pavaldų Lietuvos respublikai. 1918 m.lapkričio 15. d. Punske įvykstaįvyko mitingas, kuriame parapijos 49 kaimų atstovai pritariatam lietuviško valsčiaus įkūrimuipritarė. Pirmuoju viršaičiu tampatapo Petras Pacenka, jam padedapadėjo P.Kupstas, sekretorius Vitlipaitis ir keletas lietuvių policininkų. Savivaldybė įsikuriaįsikūrė buvusio klebono [[Simonas Norkus|Simono Narkevičiaus-Norkaus]] name, prie kurio pakabinamabuvo iškelta lietuviška [[Lietuvos vėliava|Trispalvė]] ir pritvirtinamaspritvirtintas [[Vytis]]. 1919 m. Punsko parapijos gyventojų surašymo metu 4666 užsirašoPunsko parapijiečių užsirašė lietuviais, 25-lenkais, o 289 žmonės-žydais. Kaip ir visoje šalyje taip ir Punske ginti jaunos Lietuvos Respublikos buvo šaukiami 1897 ir 1898-98 metais gimę jaunuoliai. [[Seivai|Seivų]], [[Šaltėnai|Šaltėnų]], [[Ožkiniai|Ožkinių]] ir [[Peleliai|Pelelių]] dvarininkai nepatenkintireiškė nepasitenkinimą. 1919 m. vasarą lenkai užimasu dvarininku pagalba užėmė Seinų kraštą, tame tarpe ir dalį Punsko valsčiaus. Rugpjūčio viduryje Lietuvos kariuomenė atkovojaatkovojo Punską. Į miestelį pasveikinti punskiečių atvykstabuvo atvykęs Lietuvos Vyriausybės Ministrų kabineto pirmininkas [[Mykolas Sleževičius]]. Viršaitis Petras Pacenka, dalyvaudamas Seinų apskrities įgaliotinių suvažiavime [[Lazdijai|Lazdijuose]], sužino, kad 1919 m. rusėjo 7 dienos ankstų rytą Lenkijos kariuomenė vėl užėmė Punską. Lietuviško valsčiaus administracija buvo priversta pasitraukiapasitraukti į Lietuvą.
1920 m. rugsėjo mėnesį lenkų kariuomenė pradeda dar vieną operaciją ``Nemunas`` ir užima [[Gibai|Gibus]], [[Seinai|Seinus]], [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestį]], [[Druskininkai|Druskininkus]]. [[Suvalkai|Suvalkuose]] rugsėjo 30-spalio 7 d. vyksta derybos ir pasirašoma [[Suvalkų sutartis|sutartis]] pagal 1919 gruodžio 8 d. padėtį. 1920 m. [[Lozanos konferencija (1920 m.)|Lozanos sutartimi]] nustatoma 8 km neutrali juosta į kurią patenka Seinų ir Punsko kraštai. Pagal šią sutartį nei Lietuva, nei Lenkija neturi teisės kištis į vietinių žmonių gyvenimą. Lenkija susitarimo nepaiso: renka mokesčius, jaunuolius ima į savo kariuomenę. <ref> [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/03/07/istving_01.html Sigitas Birgelis. ''Užmiršta istorija'']</ref> Siena galutinai nustatoma 1923 m. kovo mėnesį. Didesnioji buvusio Punsko valsčiaus dalis atitenka Lenkijai, kuri bando spausti vietinius gyventojus: areštuojami 28 lietuviškų kaimų seniūnai ir [[Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Punsko bažnyčios]] klebonas Motiejus Simonaitis. Punsko valsčius Lenkijoje panaikinamas, jo buvę kaimai prijungiami prie [[Seivų valsčius|Seivų valsčiaus]]. ▼
▲1920 m. rugsėjo mėnesį lenkų kariuomenė pradeda„Nemuno“ operacijos darmetu vieną operaciją ``Nemunas`` ir užimaužėmė [[Gibai|Gibus]], [[Seinai|Seinus]], [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestį]], [[Druskininkai|Druskininkus]]. [[Suvalkai|Suvalkuose]] po rugsėjo 30-spalio 7 d. vykstavykusių derybosderybų irbuvo pasirašomapasirašyta [[Suvalkų sutartis|sutartis]] pagal 1919 gruodžio 8 d. padėtį. 1920 m.Vėliau [[Lozanos konferencija (1920 m.)|Lozanos sutartimi]] nustatomabuvo nustatyta 8 km neutrali juosta į kurią patenkapateko Seinų ir Punsko kraštaikaimai. PagalNors šiąpagal sutartįją neinė Lietuva,viena neiiš Lenkijavalstybių neturineturėjo teisės kištis į vietinių žmonių gyvenimą . , Lenkija susitarimo nepaisonepaisė: renkarinko mokesčius , jaunuoliusir imaėmė jaunuolius į savo kariuomenę. <ref> [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/03/07/istving_01.html Sigitas Birgelis. ''Užmiršta istorija'']</ref> Siena galutinai nustatomasusiformavo 1923 m. kovo mėnesį. Didesnioji buvusio Punsko valsčiaus dalis atitenkaatiteko Lenkijai, kuri bandobandė spausti vietinius gyventojus: areštuojamiareštavo 28 lietuviškų kaimų seniūnaiseniūnus ir [[Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Punsko bažnyčios]] klebonaskleboną [[Motiejus Simonaitis |Motiejų Simonaitį]]. Galiausiai Punsko valsčius Lenkijoje panaikinamasbuvo panaikintas, jo buvę kaimai prijungiamiprijungti prie [[Seivų valsčius|Seivų valsčiaus ]]. Likę Lietuvoje buvusio valsčiaus kaimai buvo apjungti į [[Punsko valsčius(Lietuva)|Punsko valsčių]] su centru [[Sangrūda|Sangrūdoje]]. Jis buvo pavaldus lietuviškai [[Seinų apskritis|Seinų apskričiai]] su centru [[Lazdijai|Lazdijuose]].
Likę Lietuvoje buvusio valsčiaus kaimai apjungiami į [[Punsko valsčius(Lietuva)|Punsko valsčių]] su centru [[Sangrūda|Sangrūdoje]], pavaldų [[Seinų apskritis|Seinų apskričiai]] su centru [[Lazdijai|Lazdijuose]].
===Šiuolaikinio valsčiaus įkūrimas===
==Ekonomika==
Gamyklų ir fabrikų nėra, išskyrus mėsos perdirbimo įmonę ``Dešra``„Dešra“ ir I.B. Mročkovskio kepyklą. Užregistruotos 45 prekybos ir paslaugų įmonės. Kaimų gyventojai verčiasi laukininkyste ir [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]], įsteigti 741 ūkiai, kurie apima 10 875,9 ha dirbamos žemės. Sąlygos tuom užsiimti nėra palankios - šaltos ir ilgos žíemos, mažai kritulių. Dirbama žemė priskiriama IVa, IV b ir V klasėms. Punsko valsčiaus administracijos skaičiavimais tik 92 ūkiai (17 proc.) yra perspektyvūs, o 48 proc.
ūkių be aiškios ateities. <ref> Punsko valsčiaus 1998-2008 metų plėtros strategija. (Punsko valsčiaus archyvas.)</ref> Krašto bitinikai kartu su kolegomis iš Lazdijų siekia, kad vietinis medus būtų Europos Sąjungoje pripažintas regioniniu produktu. <ref>[http://www.punsk.com.pl/punsko%20valscius/projektai/Euroregiono%20Nemunas%20panorama.htm Punsko ir Lazdijų bitininkų bendradarbiavimas]</ref> Ilgą laiką punskiečiai nebuvo lepinami šalies vadovybės: kaimus elektrifikuoti pradėta tik XX a. 6-ojo dešimtmečio antrojoje pusëje, valsčiaus keliai buvo apleisti. Pokaryje valsčiuje bandyta kurti valstybinius ūkius (kolūkių analogus). Tokie ūkiai atsirado Agurkiuose, Kampuočiuose, Ožkiniuose, Peleliuose, Paliūnuose, Pristavonyse, vėliau Trumpalyje, Valinčiuose ir Vidugiriuose. Beveik visi jie žlugo, tik Ožkiniuose ir Valinčiuose išsilaikė kiek ilgiau. Vaivadijos kelias [[vaizdas:Tabliczka DW651.svg|25px|DW651]] [[Suvalkai]] - [[Seinai]]. Geležinkelis E-75 [[Šeštokai]] - [[Trakiškės]] - [[Varšuva]].
==Gyventojai==
Apie 80 % gyventojų yra etniniai lietuviai, kalba pietinių aukštaičių, arba kitaip – vakarinių dzūkų [[Lietuvių kalbos tarmės|tarme]]. Išimtį sudaro Giluišių ir Trumpalio kaimų gyventojai, kalbantys vakarų aukštaičių kauniškių tarme. <ref> [http://www.ausra.pl/0823/garsva.htm Kazimieras Garšva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paribių vietovardžiai]</ref> Punsko apylinkių tarmę tyrė [[Krokuvos JogailaičiųJogailos universitetas|Krokuvos JogailaičiųJogailos universiteto]] filologas [[Wojciech Smoczyński|Voiciechas Smočinskis]] ir 1977 m. šioje aukštojoje mokykloje minėta tema apgynė daktaro disertaciją. Vandenvardžius tyrinėjo [[Lundo universitetas|Lundo universiteto]] [[profesorius]] baltistas [[Knutas Olofas Falkas]].
==Žymūs žmonės:==
|
