Tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

1. Tikrieji leksiniai dialektizmai yra tarmiški žodžiai, turintys šaknį, kurios visai nėra bendrinėje kalboje. Jais įvardijamos sąvokos bendrinėje kalboje ir kitose tarmėse išreiškiamos visai kitais žodžiais, pvz.: ''bengti'' „baigti“, ''kinis'' „guolis“, kūlis „akmuo“; ''atšlaimas'' ,,kiemas“„kiemas“, ''uvėrus'' „piktas, nedoras“, ''užupentis'' „užkulnis“.

2. Semantiniai dialektizmai yra žodžiai, kurie turi tik tarmei būdingą reikšmę, pvz.: žemaičių ''brėkšti'' ,,temti“„temti“, ''gerbti'' „tvarkyti, švarinti“, ''kriokti'' „verkti“; rytų aukštaičių ''dangtis'' „stogas“, ''ramu'' „smagu, linksma“; dzūkų ''blakė'' „audimo klaida“, ''kautis'' „peštis“, ''pala'' „pusė paklodės, audžiama iš karto“. Semantiniais dialektizmais laikomi ir tokie žodžiai, kurie pažįstami ir bendrinėje kalboje, ir tarmėje, bet bendrinėje kalboje jie turi mažiau reikšmių, pavyzdžiui, žemaičių ''alsuoti'', ''apačia'', ''nauda'' šalia reikšmių, kurios bendros visoms tarmėms, turi ir tokių, kurios nei kitoms tarmėms, nei bendrinei kalbai nėra būdingos: ''alsuoti'' „prisikišus, prisigulus pasakoti“, ''apačia'' „duonkepės krosnies padas“, ''nauda'' „derlius“.