Kazys Oželis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Karo ligoninėje K. Oželis vadovavo savo suorganizuotam patologijos skyriui ir kurį laiką buvo patologijos katedros vyr. asistentu Lietuvos universitete. K. Oželis teismo medicinos žinias [[1925]] m. tris mėnesius gilino [[Praha|Prahoje]] pas prof. Slaviką, o [[1927]]–[[1928]] m. pas prof. Balthazardą [[Paryžius|Paryžiaus]] medicinos institute. [[1929]] m. jis apgynė disertaciją daktaro laipsniui įsigyti tema: ,,Vyrų„Vyrų uretros ir sėklos tekamųjų latakų susiaurėjimai". 1929 m. [[rugsėjo 1]] d. pakviestas [[VDU|LU]] medicinos fakulteto docentu ir paskirtas teismo ir socialinės medicinos katedros vedėju. [[1937]] m. jam suteiktas einančio ordinarinio profesoriaus, o [[1942]] m. – ordinarinio profesoriaus vardas. K. Oželis buvo paskirtas [[VDU]] klinikų direktorium, kurioms vadovavo nuo 1939 m. [[birželio 22]] d. iki [[1944]] m. [[liepos 5]] d. Nuo 1942 m. kovo mėn. ėjo vyriausio teismo medicinos eksperto pareigas vyr. sveikatos valdyboje. 1944 m. vasarą su šeima pasitraukė į Vakarus, nuo [[1945]] m. rudens jis gyveno Vakarų [[Vokietija|Vokietijoje]], Augsburgo lietuvių stovykloje. [[1949]] m. emigravo į [[JAV]], kur nuo [[1950]] m. pradžios iki mirties dirbo patologu Monteno valstybinėj ligoninėj, netoli [[Čikaga|Čikagos]].

Aktyviai dalyvavo daugelio organizacijų, draugijų veikloje: Kauno medicinos draugijoje, Kovos su Veneros ligomis draugijoje, Kovos su vėžiu draugijoje, Lietuvos gydytojų sąjungoje, Kauno ROTARY klube, Amerikos lietuvių gydytojų draugijoje, Amerikos profesorių draugijoje. Teismo ir socialinės medicinos klausimais yra paskelbęs apie 40 straipsnių ,,Medicinoj„Medicinoj", ,,VDU„VDU medicinos fakulteto darbuose", ,,Kriminalistikos„Kriminalistikos Žinyne" ir kitur. Išleido ,,Mediko„Mediko — sanitarinių įstatymų, veikiančių Lietuvoje, rinkinį" ([[1930]] m.), išvertė L. V. Sobolevo ,,Įvadą„Įvadą į patologinės anatomijos diagnostikos kursą" ([[1924]] m.).