Kinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 21:
*„Phenakistoscope“ – tai dantytas diskas su išoriniame pakraštyje išdėliotais paveikslėliais. Diskui sukantis pro tarpus veidrodyje matomas atspindys juda. Von Stampferio įtaisas buvo sudarytas iš dviejų diskų: viename buvo atviri langeliai, o ant kito – paveikslėliai. Žiūrint pro tuos langelius besisukantys paveikslėliai susilieja į nenutrūkstamą veiksmą. O šiuo principu remiasi ir dabartinis kino [[projektorius|projektorius]].
*1884 m. George‘s Horneris sukūrė „Dedalą“ diskus jame pakeitė [[juosta|juosta]], priklijuota prie besisukančio su atvirais langeliais būgno sienos, o įspūdis liko toks pats.
*Svarbiausia šio žibinto sudedamoji dalis 1646 m. buvo aprašęs [[Vokiečiai|vokiečių]] [[Jėzuitai|jėzuitas]]
'''„Chromatrope“, „Eidotrope“, „Cycloidotrope“ ir „Choreutoscope“'''
*W. J. Gravesande‘as (1721 m.) ir Ami Argand‘as (1780 m.) pritaikė [[aliejinė lempa|aliejines lempas]], o dar pranašesnė už jas buvo srove iš lempos besiveržianti balta karbitinių lempų šviesa, tad naudojant daug tokių žibintų ir lęšių, projektuojamiems vaizdams buvo galima suteikti gelmės ir tolygaus [[judėjimas|judėjimo]] įspūdį. Pasitelkęs šią techniką XVIII a. pab. belgų reginių meistras Etienne‘as Gaspard‘as Robert‘as sukūrė [[fantastika|fantastinius]] efektus – [[fantasmorgija|fantasmogorijos]] atmosferą, dar efektą sustiprino dūmai, kamuoliais virstantys [[gotika|gotikinėje]] aplinkoje. Niemiecas Philipstahlis atvežė šį reginį į [[Londonas|Londoną]]. Čia vienas jo mokinių, Henri Langdonas Childe‘as, amžiaus pabaigoje parodė pirmuosius „tirpstančius vaizdus“. Vaizdą perteikė mechaniškai judančios skaidrės, sumanytos jau 1739 m. Pieterio van Musschenbroecko. „Chromatrope“, „Eidotrope“ ir „Cycloidotrope“ prietaisų efektai buvo paremti krumpleračių, besisukančių diskų ir slydinėjančių stiklo langelių sistema. O „Choreutoscope“, [[patentuoti|užpatentuotas]] Londono optikos meistro L.S. Beale‘io, buvo pirmasis nenutrūkstamo judančio vaizdo projektavimo įtaisas.
'''„Praxinoscope“ ir dageriotipijos pradžia'''
*Visų žibintų [[išradėjas|išradėjus]] pralenkė [[Prancūzai|prancūzas]] Emile‘is Reynaud (1844 m. -1918 m.). Jo „Praxinoscope“ prietaise atvirus langelius pakeitė viduryje įtaisytas daugiakampis veidrodinis būgnas. Tas būgnas atspindėjo besisukančius paveikslėlius taip sukurdamas aiškų, ryškų judantį vaizdą. Reynaud ėmė naudoti ilgesnes persišviečiančias plokšteles bei vaizdo projektavimo objektyvą ir sukūrė „Praxinoscope a Projections“, kurio naudojosi savo [[Optikos teatras|Optikos teatre]] nuo 1892 m. rodydamas „Šviesos pantomimas“. Teatre sausakimšai prisikimšdavo norinčiųjų stebėti žavingus judančius vaizdus, o iki kino atsiradimo tebuvo vienas žingsnis. Tačiau didžioji Reynaud nelaimė, kad sėkmingai projektuoti judančias nuotraukas tebus išmokta tik po trijų metų.
*[[Fotografija|Fotografija]] tapo realybe dėl Jopepho Nicephore‘o Niepce‘o ir Louis Daguerre‘io – pastarasis 1839 m., praėjus šešeriems metams po partnerio mirties, pademonstravo dageriotipą [[Paryžius|Paryžiuje]].
'''Muybridge'as ir eksperimentas su arkliais'''
*Serijinės fotografijos atsiradimą priartino dviejų labai skirtingų asmenybių darbai - anglo ekscentriko Eadweardo Muybridge‘o ir prancūzų mokslininko Etienne‘o Jules‘io Marey gyvenusių [[XIX amžius|XIX
*1872 m. [[Kalifornija|Kalifornijos]] (Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV) [[
'''Marey įrenginys'''
*1882 m. Marey prisitaikė fotografinį [[šautuvas|šautuvą]], kuriuo jo kolega Pierre‘as Jules‘is Cesaris Janssenas 1874 m. bandė užfiksuoti [[Venera (planeta)|Veneros]] judėjimą [[Saulė|Saulės]] fone. Fotografiniame šautuve panaudota besisukanti plokštelė, kurioje per vieną sekundę užfiksuojama [[tuzinas|tuzinas]] akimirką tetrunkančių vaizdų. Po eksperimentų su daugeliu susiliejančių ekspozicijų vienoje plokštelėje Marey pirmiausia ėmėsi popierinės, o paskui ir [[
Juosta judėjo tolygiai trūkčiodama, įtaisius „Maltos kryžių“ - vokietis Oskaras Messteris sukūrė šį [[mechanizmas|mechanizmą]] ir jis tebėra svarbus dabartinės kino įrangos
'''„Kinetograph“,„Kinetoscope“'''
*W.K. L. Dicksonas, kurio nuopelnai dažnai nepastebimi, 1890 m. pagamino fotoaparatą, pavadintą „Kinetograph“. O jame sujungė visų judančio vaizdo [[evoliucija|evoliucijos]] pakopų elementus. Kitais metais jis sukūrė žiūrėjimui skirtą įtaisą vadinamą „Kinetoscope“.
*Raffo ir Gammono „Kinetoscope“ [[salonas|salonai]] atsidarė 1894 m. ir išpopuliarėjo visoje Amerikoje, juose buvo rodomos pirmojoje pasaulyje studijoje „Black Maria“ nufilmuotos scenelės. Tokie dalykėliai kaip „Fredo Otto čiaudulys“, „Rice‘o ir Irwin bučinys“ – tuzinai [[vodevilis|vodevilių]] bei bokso imtynių buvo [[montažas|nemontuojami]], jų trukmė priklausė nuo veiksmo trukmės ar [[Kino juosta|juostos]] atkarpos ilgio.
'''Broliai
*[[Išradimas|Išradimų]] amžiaus viršūnė buvo įvykis, tradiciškai žymintis kino gimimą – pirmasis brolių [[
*
== Kinematografo pradžia ==
|