Kinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Wejdas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 21:
*„Phenakistoscope“ – tai dantytas diskas su išoriniame pakraštyje išdėliotais paveikslėliais. Diskui sukantis pro tarpus veidrodyje matomas atspindys juda. Von Stampferio įtaisas buvo sudarytas iš dviejų diskų: viename buvo atviri langeliai, o ant kito – paveikslėliai. Žiūrint pro tuos langelius besisukantys paveikslėliai susilieja į nenutrūkstamą veiksmą. O šiuo principu remiasi ir dabartinis kino [[projektorius|projektorius]].
 
*1884 m. George‘s Horneris sukūrė „Dedalą“ diskus jame pakeitė [[juosta|juosta]], priklijuota prie besisukančio su atvirais langeliais būgno sienos, o įspūdis liko toks pats. Kol 7-ajame dešimtmetyje toks įtaisas imtas pardavinėti pavadinimu „Zoetrope“, austras [[baronas]] Franzas von Uchatiusas jau buvo suprojektavęs „Phenakistoscope“ įtaiso atvaizdus ant [[ekranas|ekrano]] naudodamas stebuklingą [[žibintas|žibintą]] (''laterna magica''). Kai kurie istorikai šios šviesios projekcijos išgaunamus vaizdus kildina iš [[Šešėlių urvas|Šešėlių urvo]]. Šešėlių urvas buvo aprašytas [[Platonas|Platono]] „Respublikos“ VII knygoje, arba dar galėjo kilti iš Kinijos, Indijos ir Javos lėlių šešėlių teatro.
 
*Svarbiausia šio žibinto sudedamoji dalis 1646 m. buvo aprašęs [[Vokiečiai|vokiečių]] [[Jėzuitai|jėzuitas]] AthanasijusAtanasijus Kircheris veikale „Ars Magna Lucis et Umbrae“. Praėjus dešimtmečiui šias žinias į visumą sutelkė veikiausiai olandų mokslininkas Christiaanas Huygensas. „Žibinto“ reginys, kurį 1666m1666 m. teko matyti Samueliui Pepysui, tikriausiai buvo gana primityvus, nes žvakės šviesa blyškiai teapšvietė storo matinio stiklo [[skaidrė|skaidrių]] spalvas.
 
'''„Chromatrope“, „Eidotrope“, „Cycloidotrope“ ir „Choreutoscope“'''
 
*W. J. Gravesande‘as (1721 m.) ir Ami Argand‘as (1780 m.) pritaikė [[aliejinė lempa|aliejines lempas]], o dar pranašesnė už jas buvo srove iš lempos besiveržianti balta karbitinių lempų šviesa, tad naudojant daug tokių žibintų ir lęšių, projektuojamiems vaizdams buvo galima suteikti gelmės ir tolygaus [[judėjimas|judėjimo]] įspūdį. Pasitelkęs šią techniką XVIII a. pab. belgų reginių meistras Etienne‘as Gaspard‘as Robert‘as sukūrė [[fantastika|fantastinius]] efektus – [[fantasmorgija|fantasmogorijos]] atmosferą, dar efektą sustiprino dūmai, kamuoliais virstantys [[gotika|gotikinėje]] aplinkoje. Niemiecas Philipstahlis atvežė šį reginį į [[Londonas|Londoną]]. Čia vienas jo mokinių, Henri Langdonas Childe‘as, amžiaus pabaigoje parodė pirmuosius „tirpstančius vaizdus“. Vaizdą perteikė mechaniškai judančios skaidrės, sumanytos jau 1739 m. Pieterio van Musschenbroecko. „Chromatrope“, „Eidotrope“ ir „Cycloidotrope“ prietaisų efektai buvo paremti krumpleračių, besisukančių diskų ir slydinėjančių stiklo langelių sistema. O „Choreutoscope“, [[patentuoti|užpatentuotas]] Londono optikos meistro L.S. Beale‘io, buvo pirmasis nenutrūkstamo judančio vaizdo projektavimo įtaisas.
 
'''„Praxinoscope“ ir dageriotipijos pradžia'''
 
*Visų žibintų [[išradėjas|išradėjus]] pralenkė [[Prancūzai|prancūzas]] Emile‘is Reynaud (1844 m. -1918 m.). Jo „Praxinoscope“ prietaise atvirus langelius pakeitė viduryje įtaisytas daugiakampis veidrodinis būgnas. Tas būgnas atspindėjo besisukančius paveikslėlius taip sukurdamas aiškų, ryškų judantį vaizdą. Reynaud ėmė naudoti ilgesnes persišviečiančias plokšteles bei vaizdo projektavimo objektyvą ir sukūrė „Praxinoscope a Projections“, kurio naudojosi savo [[Optikos teatras|Optikos teatre]] nuo 1892 m. rodydamas „Šviesos pantomimas“. Teatre sausakimšai prisikimšdavo norinčiųjų stebėti žavingus judančius vaizdus, o iki kino atsiradimo tebuvo vienas žingsnis. Tačiau didžioji Reynaud nelaimė, kad sėkmingai projektuoti judančias nuotraukas tebus išmokta tik po trijų metų.
 
*[[Fotografija|Fotografija]] tapo realybe dėl Jopepho Nicephore‘o Niepce‘o ir Louis Daguerre‘io – pastarasis 1839 m., praėjus šešeriems metams po partnerio mirties, pademonstravo dageriotipą [[Paryžius|Paryžiuje]].
 
'''Muybridge'as ir eksperimentas su arkliais'''
 
*Serijinės fotografijos atsiradimą priartino dviejų labai skirtingų asmenybių darbai - anglo ekscentriko Eadweardo Muybridge‘o ir prancūzų mokslininko Etienne‘o Jules‘io Marey gyvenusių [[XIX amžius|XIX]] a.]] vid – [[XX amžius|XX]] a.]] pr.
 
*1872 m. [[Kalifornija|Kalifornijos]] (Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV) [[gubernatorius|gubernatorius]] Lelandas Stanfordas pasamdė klajoklį fotografą Muybridge‘ą nustatyti, ar šuoliuojantis arklys bent akimirkos dalį pašoka taip, kad visos jo keturios kanopos nesiektų žemės. Minima 25 tūkstančių dolerių [[lažybos|lažybų]] suma, neva paskatinusiųpaskatinusi užsakovą samdyti fotografą, gali būti ir pramanyta. Tačiau Muybridge‘ui pavyko tai įrodyti 1878 m., kai trumpesnė ekspoziciją įgalino patobulinti jo sistemą – dvylikos fotoaparatų [[baterija|bateriją]], išrikiuotą palei Palo Alto lenktynių takelio tiesiąją, objektyvus atidarydavo patys arkliai. Prabėgdami jie kliudydavo pritaisytas vielas. 1879 m. jis pademonstravo „Zoopraxiscope“ prietaisą, kilusį iš Uchatiuso projekcinio „Phenakistoscope“, kuris ant ekrano [[projektuoti|projektavo]] Meissonier piešinius padarytus pagal pirmojo nuotraukas.
 
'''Marey įrenginys'''
 
*1882 m. Marey prisitaikė fotografinį [[šautuvas|šautuvą]], kuriuo jo kolega Pierre‘as Jules‘is Cesaris Janssenas 1874 m. bandė užfiksuoti [[Venera (planeta)|Veneros]] judėjimą [[Saulė|Saulės]] fone. Fotografiniame šautuve panaudota besisukanti plokštelė, kurioje per vieną sekundę užfiksuojama [[tuzinas|tuzinas]] akimirką tetrunkančių vaizdų. Po eksperimentų su daugeliu susiliejančių ekspozicijų vienoje plokštelėje Marey pirmiausia ėmėsi popierinės, o paskui ir [[celiulioidinėceliulioidas|celiulioidinėceliulioidinės]]s suvyniotos juostelės, kuria jau prekiavo [[Eastman|Eastmano]] [["Kodak"|„Kodak“]] kompanija – taip jis gavo ištisines judesio atvaizdo juosteles vadinamas [[chronofotografija|chronofotografijomis]].
 
Juosta judėjo tolygiai trūkčiodama, įtaisius „Maltos kryžių“ - vokietis Oskaras Messteris sukūrė šį [[mechanizmas|mechanizmą]] ir jis tebėra svarbus dabartinės kino įrangos [[elementas|elementas]]. Nors Marey ir neketino atradimo panaudoti komercijos tikslais, 1893 m. jis su savo padėjėju Georges‘u Demeny nesėkmingai įsitraukė į mašinos, kuria būtų galima projektuoti judančias fotografijas, kūrimo lenktynes.
 
'''„Kinetograph“,„Kinetoscope“'''
 
*W.K. L. Dicksonas, kurio nuopelnai dažnai nepastebimi, 1890 m. pagamino fotoaparatą, pavadintą „Kinetograph“. O jame sujungė visų judančio vaizdo [[evoliucija|evoliucijos]] pakopų elementus. Kitais metais jis sukūrė žiūrėjimui skirtą įtaisą vadinamą „Kinetoscope“.
 
*Raffo ir Gammono „Kinetoscope“ [[salonas|salonai]] atsidarė 1894 m. ir išpopuliarėjo visoje Amerikoje, juose buvo rodomos pirmojoje pasaulyje studijoje „Black Maria“ nufilmuotos scenelės. Tokie dalykėliai kaip „Fredo Otto čiaudulys“, „Rice‘o ir Irwin bučinys“ – tuzinai [[vodevilis|vodevilių]] bei bokso imtynių buvo [[montažas|nemontuojami]], jų trukmė priklausė nuo veiksmo trukmės ar [[Kino juosta|juostos]] atkarpos ilgio.
 
'''Broliai Lumiere'aiLiumjerai'''
 
*[[Išradimas|Išradimų]] amžiaus viršūnė buvo įvykis, tradiciškai žymintis kino gimimą – pirmasis brolių [[LumiereBroliai Liumjerai|Lumiere‘ų]] mokamas „Cinematographe“ seansas indiškame salone Paryžiaus [["Grand cafe"|„Grand cafe“]] rusyje 1895 m. gruodžio 25 d. Auguste‘as ir Louis paprasčiausiai laimėjo lenktynes, suradę būdą sujunti „Kinetoscope“ prietaisą ir ''[[Laterna magica|Laterna magica]]''.
 
*Lumiere‘ųLiumjerų nuopelnai didesni už konkurentų. Jų nešiojamos ranka sukamos [[Kino kamera|kameros]], kuriomis buvo galiam filmuoti, kopijuoti ir projektuoti vaizdą netrukus sukosi visame pasaulyje. Buvo kuriamas bendro pobūdžio, karinių, komiškų vaizdų, [[gamta|gamtos]] vaizdelių ir amžininkų [[portretas|portretų]] katalogas. Luimiere‘ųLiumjerų studijiniai vaizdai buvo fotografiškai rimti, o ne teatrališki. Dėl vaizdo gelmės [[traukinys|traukinys]], įvažiuojantis į La Siota stotį, buvo dar tikroviškesnis. Jau net filmuke darbininkai, išeinantys iš Lumiere‘ų fabriko apčiuopiami pagrindiniai pasakojimo elementai – pradžia, vidurys ir pabaiga.<ref>"Kino istorija" David Parkinson </ref>
 
== Kinematografo pradžia ==