Jono Basanavičiaus gatvė (Vilnius): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Moloko (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: Daugiausia XX a. pr. reprezentaciniais namais užstatyta Vilniaus gatvė, kuria prasideda kelias, vedęs iš Vilniaus į vakarus. Ji kyla nuo Pylimo ir Trakų gatvių sankirtos į ...
(Jokio skirtumo)

02:19, 18 lapkričio 2009 versija

Daugiausia XX a. pr. reprezentaciniais namais užstatyta Vilniaus gatvė, kuria prasideda kelias, vedęs iš Vilniaus į vakarus. Ji kyla nuo Pylimo ir Trakų gatvių sankirtos į kalną.

Pavadinimas

Gatvė buvo vadinama Pogulianskaja arba Wielka Pohulianka iki 1941 m. 1941 metais vykdytas vardų keitimas, ir ši gatvė gavo Stalino prospekto vardą. [1] 1990 metais norint pagerbti Lietuvai nusipelniusius žmones, suteikta Nepriklausomybės signataro, daktaro Jono Basanavičiaus vardas.

Architektūra ir dėmesio verti namai

Aukščiausioje vietoje yra Šv. Konstatntino ir Michailo, arba Romanovų cerkvė ( Basanavičiaus g. 27), pastatyta Romanovų dinastijos trijų šimtų metų jubiliejaus proga 1913 –aisiais.

Nr. 13 – teatro rūmai – vienas reikšmingiausių XX a. pr. kultūrinės paskirties pastatų Vilniuje. Pastatytas 1912 – 1913 m., architektai Vaclovas Michnevičius (lenk. Wacław Michniewicz) ir Aleksandras Parčevskis. Jų stilius siejasi su baroko ir net romantiškąją architektūra. 1925 – 1929 m. čia veikė lenkų teatras „Reduta“, vadovaujamas Juliuszo Osterwos. 1948 – 1974 m. rūmuose veikė operos ir baleto teatras, dabar juose yra rusų teatras.

Nr. 18neogotikinio stiliaus namas (1897 - 1900). Pirmojo pasaulinio karo pradžioje čia buvo įsikūrusi lietuvių gimnazija. Name 1917 – 1923 m. gyveno žymus prancūzų rašytojas Romanas Gary (Roman Kacew, 1914 – 1980). 2007 m. buvo pastatytas paminklas Romano Gary knygos personažui.

Nr. 19 – Bulotų namas. Priklausė lietuvių visuomenininkui, politikui ir advokatui Andriui Bulotai, Jis advokatavo 1912 – 1915 m. Vilniuje, buvo lietuviškos spaudos bendradarbis, Masonų ložės narys. Per pirmąjį pasaulinį karą su žmona Aleksandra ir rašytoja Žemaite, kuri gyveno čia 1914 – 1915 m., apvažiavo apie šimtą JAV ir Kanados miestų bei surinko maždaug 50 tūkst. dolerių karo pabėgėliams. Jis globojo Žemaitę, vėliau išleido jos raštus (4t.). [2] Sovietai bandė patraukti BULOTĄ savon pusėn, bet jis laikėsi palyginti neutraliai. Užėmę Lietuvą, naciai 1941 m. sušaudė jį su žmoną Paneriuose. Namas statytas XIX a.pab., namo stilius moderno stiliaus.

Netoli Romanovų cerkvės nuo 1800 m. buvo evangelikų kapinės. XX a. šeštame dešimtmetyje jos paverstos parku: išliko tik chirurgijos profesoriaus Jono Frydricho Nišovskio klasicistinis mauzoliejus (1816 arba 1819). Manoma, kad evangelikų kapinėse buvo palaidotas kovotojas prieš caro valdžią, 1839 m. nužudytas Simonas Konarskis, kurio sušaudymo vietoje nuo 1924 m. stovi paminklinis akmuo (į pietvakarius nuo kapinių, netoli Vivulskio gatvės).

Nr. 44/43 – miesto sargybinė. Vėlyvojo klasicizmo (ampyro) stiliaus pastatas (1819), statytas pagal tipinį caro laikų projektą (dar viena sargybinė, pastatyta pagal ta patį projektą, išlikusi Liepkalnio gatvėje); greta buvo Vilniaus ribą žymintys stulpai. Iš gatvės įrengta platforma kareiviams rikiuotis, viduje dvi patalpos – karininkams ir kareiviams.

Konarskio ir Jovaro g. kampe išlikusi mažutė barokinė Šv. Hiacintas (Jackus) koplytėlė. Ji čia pastatydinta dominikonų 1762 m. ( Šv. Jackus buvo XIIIa. Domininkonų misionierius). Apnykusi koplytėlė restauruota 1843m., 1901 m. ir 1998 m.; per 1901m. restauraciją pastatyta varinė šventojo statula (skultp. Boleslovas Baliukevičius).

Vivulskio g. 18 buvo žydų kalbos ir mokslinis institutas JIVO, įsikūręs šioje vietoje 1933 m. Jo pastatas neišliko. Po Antrojo pasaulinio karo JIVO perkeltas į Niujorką; dalis instituto rinkinių išsaugota Vilniuje.

Literatūra

VENCLOVA, Tomas. VILNIUS:vadovas po miestą. Vilnius: R.Paknio leidykla, 2001.
VENCLOVA, Tomas. Vilniaus vardai. Vilnius: R.Paknio leidykla, 2006. ČAPLINSKAS, Antanas Rimvydas. VILNIAUS GATVĖS: istorija, vardynas, žemėlapiai. Vilnius: Charibdė, 2000.

  1. ČAPLINSKAS, Antanas Rimvydas. VILNIAUS GATVĖS: istorija, vardynas, žemėlapiai. Vilnius: Charibdė, 2000.
  2. VENCLOVA, Tomas. Vilniaus vardai. Vilnius: R.Paknio leidykla, 2006.