Moldavai: Skirtumas tarp puslapio versijų

XV-XVII a. moldavų gyvenvietės kūrėsi daugiausia upių [[Slėnis|slėniuose]], terasose, kalvų pašlaitėse. Buvo būdingas linijinis gyvenviečių planas, vėliau paplito ir lizdinis bei kvartalinis. Valstiečio [[sodyba|sodybą]] sudarė gyvenamasis [[namas]], ūkiniai pastatai ([[tvartas]], lauko virtuvė, [[kluonas]]), [[sodas]], [[daržas]] ir [[vynuogynas]]. Sodybą supo akmeninė arba medinė [[tvora]] bei ornamentais puošti [[vartai]]. Ankstyvieji moldavų namai buvo sudaryti iš vieno kambario, neretai išdėstyti iš dalies po žeme, o XIX a. jau vyravo trijų kambarių namai ([[priemenė]], gyvenamasis kambarys ir [[svetainė]] - ''kasa marė''). Namai puošiami medžio ir akmens ornamentikos darbais. Šiaurinių regionų namai puošti labiau negu pietinių.

Moldavų virtuvėje svarbią vietą užima [[patiekalas|patiekalai]] iš [[kukurūzai|kukurūzų]] miltų, [[pienas|pieno]], [[daržovės|daržovių]]. Tradicinis valgis - tiršta kukurūzų paplotis[[košė]] [[mamalyga]]. Kiti būdingi valgiai: daržovių sriuba ''[[čiorba]]'', mėsos sriuba ''[[zama]]'', sūrus pyragas ''[[placinda]]'', [[balandėliai]], verdami [[vynmedis|vynuogių]] lapuose, [[pupa|pupų]] produktai. Svarbiausias gėrimas - [[vynas]].