Pleistocenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: tr:Buzul Çağı; smulkūs taisymai
Eilutė 2:
|colspan="2" style="background:#FFFF62; font-size:large"|Pleistocenas
|-
|colspan="2" align=center|[[FileVaizdas:Mapa veg ultim glac.png|200px]]
|-
|'''Pradžia'''
Eilutė 10:
|0,012 Ma<sup>1</sup>
|-
| colspan=2 align=center| [[FileVaizdas:Pleistocene SA.jpg|200px]] <br /> Pleistoceno fauna.<br />
|-
|colspan="2" style="padding:1px 1px 1px 1px; background:#FFFF62" |<small><sup>1</sup>: Ma = milijonai metų</small>
Eilutė 19:
Pleistoceno epocha prasidėjo po [[pliocenas|plioceno]], o po jos prasidėjo [[holocenas]]. Pleistoceno pabaiga sutampa su paskutiniojo ledynmečio pabaiga. Pleistoceno pabaiga taip pat sutampa su paleolito epochos pabaiga archeologijoje.
 
Svarbiausiais pleistoceno įvykiai galima laikyti didžiulių ledynų formavimąsi. Didžiausių apledėjimų laikotarpiais iki 30 proc. Žemės sausumos buvo dengiama ledynų.<ref>"Pleistocene Epoch." Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.</ref> Šiauriniame pusrutulyje (Eurazija ir Šiaurės Amerika) pleistocenui buvo būdinga savotiška gyvūnija, kurioje buvo [[Mamutas|mamutai]], [[Gauruotasis raganosis|gauruotieji raganosiai]], [[Urvinis liūtas|urviniai liūtai]], [[Bizonas|bizonai]], [[Jakas|jakai]], [[Gigantiškasis elnias|gigantiškieji elniai]], laukiniai arkliai, [[kupranugariai]], [[lokiai]] (tiek tebegyvuojančios, tiek išmirusios rūšys), gigantiškieji gepardai, hienos, stručiai, daugybė antilopių rūšių. Pagal vyraujančią sampratą šį gyvūnų pasaulį sunaikino pirmykščiai medžiotojai paskutinio ledynmečio pabaigoje.
 
== Sąvokos istorija ==
XIX a. pradžioje išmokta atskirti chaotiškai išsidėsčiusias ledynmečio nuosėdas Šiaurės Europoje, Šiaurės Vakarų Europoje ir Alpėse nuo po jomis esančių sluoksnių. Tuo metu šie sedimentai interpretuoti tebesiremiant bibline tvano istorija.
 
Eilutė 28:
Pleistoceno sąvokos autorius - škotų mokslininkas [[Charles Lyell]] pirmajame savo knygos "Geologijos pagrindai" (1830 m.) pasiūlęs padalinti terciarą į keturias geologines epochas (įskaitant ir Senąjį bei Naująjį plioceną). 1839 m. jis pasiūlė Naująjį plioceną vadinti pleistocenu.
 
== Skirstymas ==
 
Pleistocenas dalinamas į smulkesnes epochas, kurios skiriasi priklausomai nuo regiono. Anksčiau pleistocenas skirstytas į tris pakopas (ankstyvasis, vidurinysis ir vėlyvasis pleistocenas).
 
== Paleogeografija ==
Šiuolaikiniai [[Žemynas|žemynai]] pleistoceno metu buvo praktiškai dabartinėse savo vietose, plokštės, ant kurių jie yra, greičiausiai viena kitos atžvilgiu judėjo ne daugiau nei 100 km nuo periodo pradžios. Pleistoceno epochos metu didžioji dalis [[Europa|Europos]], [[Sibiras|Sibiro]], [[Kanada|Kanados]], [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]], [[Tasmanija|Tasmanijos]], [[Argentina|Argentinos]] buvo padengta [[ledas|ledu]]. Prasidėjo ir tęsėsi paskutinis [[ledynmetis]].
 
== Nuorodos ==
{{reflist}}
 
Eilutė 81:
[[sk:Pleistocén]]
[[sv:Pleistocen]]
[[tr:PleistosenBuzul ÇağÇağı]]
[[uk:Плейстоцен]]
[[vi:Thế Pleistocen]]