Karšuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
CD (aptarimas | indėlis)
Eilutė 26:
[[1337]] m. Vokietijos imperatorius [[Liudvikas IV Bavarietis]] Karšuvą „padovanojo“ Vokiečių ordinui.
===[[Karšuvos valsčius]]===
Tikslus Karšuvos srities dalinio politinio savarankiškumo panaikinimo laikas istorikams nėra žinomas; galimas daiktas, kad integralia [[Žemaitija|Žemaičių]] dalimi Karšuva galutinai tapo netrukus po [[1336]] m. (t. y. po Karšuvos kunigaikščio (?) [[Margiris|Margirio]] žūties) ar apie XIV a. vidurį.
 
Įjungus į LDK, nuo XIV-XVI a. karšuvosKaršuvos žemėje suformuotas Karšuvos valsčius, kurios seniausias administracinis centras greičiausiai buvo šalia dab. Karšuvos kaimo. (į šiaurės rytus nuo [[Skaudvilė]]s) esantis Ivangėnų I piliakalnis).
 
== Žymesni Karšuvos valdytojai ==
Kaip žymiausi galimi autonomiškos Karšuvos valdovai ar bent valdytojai (Lietuvos didžiojo /Trakų kunigaikščio vietininkai) paminėtini spėjamas [[Mindaugas|Mindaugo]] svainis [[Vykintas]] (vad. „Lietuvos ir Žemaičių kronikoje“ minimas Vykinto įsiviešpatavimas Žemaičių ir Karšuvos kunigaikštystėse: ''Викинт […] на князство Жомоитское и на Кoрсувское вступил''), didžiojo kunigaikščio [[Vytenis|Vytenio]] valdymo laikais karšuviečių gynybai nuo kryžiuočių agresijos vadovavęs [[Gediminas]] ir [[1336]] m. vad. [[Pilėnai|Pilėnuose]] žuvęs [[Margiris]].