Demografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Demografija''' ({{gr|δέμος}} – 'liaudis' + ''γράφω'' – 'rašau') – [[mokslas]], tiriantis [[Gyventojai|gyventojų]] skaičių, sudėtį, teritorinį pasiskirstymą, jų pokyčius, pokyčių priežastis bei padarinius, analizuojantis demografinius procesus ([[gimstamumas]], [[mirtingumas]], [[migracija]]) ir jų sąveiką su [[ekonomika|ekonominiais]], socialiniais, [[politika|politiniais]], [[ekologija|ekologiniais]] ir kitais veiksniais. Kartais visuomenėje demografija vadinama tik [[gyventojų statistika|gyventojų skaičiaus statistika]].

Demografijos pradininkas – [[XVII a.]] anglų ekonomistas Džonas Grauntas, kuris apibrėžė demografijos objektą, tikslus ir metodą, atkreipė dėmesį į dėsnius, atliko mirtingumo biuletenių analizę ir sudarė pirmasias mirtingumo lenteles. Demografijos terminą [[1855]] m. pirmasis pavartojo prancūzų ekonomistas A. Gijardas. [[XX a.]] pradžioje susiformavo du požiūriai į demografiją – kaip į demografinę analize ir kaip gyventojų tyrimus.:
* Demografinė analizė – mokslas, tiriantis gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, vedybinį statusą ir kita, šių charakteristikų kitimą, kurį lemia gimstamumo, mirtingumo ir migracijos procesai. Šis požiūris paplitęs [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]].
* Gyventojų tyrimai apima demografinius procesus (gimstamumas, mirtingumas ir migracija), demografinę elgseną bei jų sąsają su socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis ir kitomis sąlygomis.
Amerikiečiai demografiją priskiria pagalbinėms [[Valstybės statistika|statistikos]] disciplinoms. XX a. trečiame - ketvirtame dešimtmetyje demografija susiformavo kaip savarankiška mokslo šaka: sukurti specifiniai demografinės analizės metodai bei terminai, įsteigti demografinių tyrimų centrai.