Vilniaus universiteto Teisės fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

papildymai
(papildymai)
| svetainė = [http://www.tf.vu.lt/ www.tf.vu.lt]
}}
'''Vilniaus universiteto Teisės fakultetas''' ('''VU TF''') – vienas iš [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) fakultetų, kuriame ruošiami [[teisė]]s specialistai. Nuosekliosios studijos fakultete organizuojamos pagal 5 metų trukmės vientisųjų [[Vientisosios studijos|vientisųjų studijų]] modelį. [[Teisės fakultetas]] -yra vienas seniausių struktūrinių VU padalinių.
 
== Istorija ==
=== Priešistorė ===
[[1579 m.]] balandžio 1 d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] (1533-1586) suteikta privilegija paliko už Vilniaus jėzuitų akademijos (VJA) ribų paliko [[teisės mokslai|teisės]] ir [[medicina|medicinos]] mokslus. Jėzuitai buvo įsitikinęnuogąstavo, kad, daugėjant teisės ir medicinos studentų, jie[[studentas|studentai]] gali atsivežti „kenksmingų" („[[erezija|eretiškų]]“) [[knyga|knygų]], o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę erezija„erezija“, gali ją [[propaganda|propaguoti]] ir Universitete, o tai reikštųgalėtų joprivesti sužlugdymąAkademiją iki jos (su)žlugdymo (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''...iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto [[studentas|studentų]] (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau [[blogis|blogio]] ir [[nusižengimas|nusižengimų]] per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius'')<ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref>. To siekėTaigi, Jėzuitų ordinoordinas vadovybėsąmoningai slopino iniciatyvas (pvz., Ordino generolas 1615-1645 metais Mucijus Vitelskis ir kt.), norėdami „veikti profesorių [[drausmė|drausmingumą]]“<ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko [[Lietuvos statutas]], įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]], [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] teises). Steigti Teisės ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Medicinos fakultetus]] taip pat delsta dėl [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] interesų [[protekcija|protegavimo]], nuolaidos [[Lenkija|Lenkijos]] bajorams mainais už [[Vyriausiasis Lietuvos tribunolas|Vyriausiojo Lietuvos tribunolo]] įkūrimo toleravimą.
 
=== Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas ===
Steigti fakultetą taip pat delsta dėl [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] interesų [[protekcija|protegavimo]], nuolaidos [[Lenkija|Lenkijos]] bajorams mainais už [[Vyriausiasis Lietuvos tribunolas|Vyriausiojo Lietuvos tribunolo]] įkūrimo toleravimą. Broliai didikai [[Jeronimas Valavičius]] († [[1636 m.]]) ir [[Eustachijus Valavičius]] (~1560–1630) dėjo didelesdidžiules pastabaspastangas, ilgus metus kovojo, siekdami pakeisti privilegijos1579 sąlygotąm. situacijąVJA irsteigimo privilegijoje (netiesiogiai) įvardintą draudimą įkurti Teisės fakultetąir Medicinos padalinius. Teisės fakultetas buvo įsteigtas [[1641]] metų [[spalio 11]] d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] (1595-1648) privilegija. Ji išplaukė iš Fakulteto fundatoriaus [[Kazimieras Leonas Sapiega|Kazimiero Leono Sapiegos]] (1609-1656) ir jėzuitų susitarimų.
 
[[1579 m.]] balandžio 1 d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] (1533-1586) suteikta privilegija paliko už Vilniaus jėzuitų akademijos ribų [[teisės mokslai|teisės]] ir [[medicina|medicinos]] mokslus. Jėzuitai buvo įsitikinę, kad, daugėjant teisės ir medicinos studentų, jie gali atsivežti „kenksmingų [[erezija|eretiškų]]“ [[knyga|knygų]], o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę erezija, gali ją [[propaganda|propaguoti]] ir Universitete, o tai reikštų jo sužlugdymą (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''...iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto [[studentas|studentų]] (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau [[blogis|blogio]] ir [[nusižengimas|nusižengimų]] per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius'')<ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref>. To siekė Jėzuitų ordino vadovybė (pvz., Ordino generolas 1615-1645 metais Mucijus Vitelskis ir kt.), norėdami „veikti profesorių [[drausmė|drausmingumą]]“<ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko [[Lietuvos statutas]], įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]], [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] teises).
 
Steigti fakultetą taip pat delsta dėl [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] interesų [[protekcija|protegavimo]], nuolaidos [[Lenkija|Lenkijos]] bajorams mainais už [[Vyriausiasis Lietuvos tribunolas|Vyriausiojo Lietuvos tribunolo]] įkūrimo toleravimą. Broliai didikai [[Jeronimas Valavičius]] († [[1636 m.]]) ir [[Eustachijus Valavičius]] (~1560–1630) dėjo dideles pastabas, siekdami pakeisti privilegijos sąlygotą situaciją ir įkurti Teisės fakultetą. Teisės fakultetas buvo įsteigtas [[1641]] metų spalio 11 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] (1595-1648) privilegija. Ji išplaukė iš Fakulteto fundatoriaus [[Kazimieras Leonas Sapiega|Kazimiero Leono Sapiegos]] (1609-1656) ir jėzuitų susitarimų.
 
Teisės fakultetas pradėjo darbą tik [[1644 m.]]<ref>[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090611_130744-71096/DS.005.0.01.ETD Lietuvos teisinės sistemos jurisprudencijos subsistemos istorija] // XIII-XX a. [[Lietuvos teisinė sistema|Lietuvos teisinės sistemos]] istorija. [[Jevgenij Machovenko]], 22 psl.</ref>. 1644 m. į Vilnių atvyko teisės profesoriai pasauliečiai iš Ingolštato universiteto ([[Bavarija]]) - tai [[abiejų teisių daktaras|abiejų teisių daktarai]] dėstytojai kanonistas [[Jonas Jurgis Šaueris]] ir civilistas [[Simonas Dilgeris]] († po 1666 m.). Abiems iškilmių [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčioje]] metu buvo suteikti abiejų teisių [[teisės magistras|magistrų]] ir filosofijos [[daktaras|daktaro]] laipsniai. [[1645 m.]] (ar 1646 m.) [[Paduja|Padujos]] universiteto profesorius pasaulietis kanonistas [[Aronas Aleksandras Olizarovskis]] (1610-1659).
=== ''Schola Sapiehana'' ===
 
[[1655 m.]] K. L. Sapiega, siekdamas, kad Teisės fakultetas išliktų, jam [[testamentas|testamentu]] jam užrašė [[Počajevai|Počajevų]] dvarą ([[Volynės gubernijaVolynė]]s gubernija, [[Kšemenecas|Kšemeneco]] pavietas) ir savo biblioteką [[Ružanai|Ružanuose]] ([[Gardino pavietas]]). K. L. Sapiegos [[fundacija|fundacijoje]] buvo numatyta išlaikyti 4 katedras[[katedra]]s: po 2 kiekvienam Fakulteto skyriui - [[Kanonų teisė]]s ir [[Civilinė teisė|Civilinės teisės]]<ref>[Teisės fakulteto veiklos pradžia] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas 1641-1667 metais. Jevegenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005.</ref>. Atsidėkojant Teisės fakultetas buvo pavadintas ''Schola Sapiehana'' ({{lt|Sapiegos mokykla}})<ref>[http://www.mokslasvu.mb.vu.lt/LT.php?content=page&Id=521 Teisė ir ekonomika] // Mokslas senajame VU</ref>.
 
[Vilnius#Švedų tvanas ir Rusų armijos puolimas|Didžioji rusų invazija] skaudžiai palietė ir Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetą. Sapiegos mokykla neteko savo pajamų ir buvo uždaryta. [[1667 m.]] Akademija atgavo Počajevičius. Taigi, pagerėjo materialinė padėtis. Teisės mokyklą vėl pradėjo lankyti „ganėtinas studentų skaičius". [[1684 m.]] civilinės teisės profesorium buvo paskirtas dar vienas teisininkas - abiejų teisių daktaras Pranciškus Peyer, (be kita ko 1684 m. gegužės 18 m. Vilniaus kapitulos išrinktas konsistorijos [[notaras|notaru]])<ref>[http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=277&Itemid=93 „Karaliaus privilegijos neleidžia steigti teisės ir medicinos fakultetų“] // Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje. [[Paulius Rabikauskas]]</ref>.
 
=== VU Teisės fakultetas ===
Beveik 200 metų (ikiIki [[1832]] m., (kai Rusijos imperatorius [[Nikolajus I]] įsakė) Vilniaus universitetą uždaryti), teisę čiakone 200 metų dėstė garsiausigarsūs to tuometiniaimeto teisėsEuropos dėstytojaiteisininkai ir mokslininkai. Tai [[Joachimas Lelevelis]] (1786-1861), [[Jeronimas Stroinovskis]] (1752-1815), [[Aloyzas Kapelis]] (1776-1838), [[Ignas Danilevičius]] (1787–1843),; taip pat I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, [[Joachimas Lelevelis]] (1786-1861) ir kiti.
 
=== Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teisės fakultetas ===
 
Nors ir [[1919]] m. ir vėl buvo atkurtas [[Vilniaus universitetas|Universitetas]], tačiau [[Lenkija]]i [[aneksija|aneksavus]] kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas buvo priversta tęsti [[Kaunas|Kaune]]: pradėjo veikti [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] Teisių skyrius. [[1922 m.]] antroje pusėje laikinojoje sostinėje įkurtas Lietuvos () universiteto Teisių fakultetas, kuriame dėstė iškiliausi to meto Lietuvos teisininkai kaip [[Petras Leonas]] (1864-1938), [[Vaclovas Biržiška]] (1884–1956), [[Augustinas Janulaitis]] (1878-1950), [[Mykolas Romeris]] (1880-1945) ir kiti. 1922 m. Kaune įkurto universiteto Teisių fakultete veikusi Baudžiamosios teisės katedra kiek vėliau buvo sujungta su Baudžiamojo proceso katedra.
Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno perkelti į sostinę. [[1942]] m. kovo mėn. Teisės fakultetas buvo uždarytas antrą kartą.
 
=== Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultetas ===
[[1944 m.]] rudenį VU atnaujino savo veiklą ir veikė kaip Vilniaus valstybinis universitetas ([[TSRS|sovietinio]] tipo aukštoji mokykla). Teisės fakultetas tęsė savo veiklą. 1970 m. pradėjo veikti Darbo teisės katedra (vedėjas - doc. V. Nekrašas). [[1977 m.]] Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedra buvo padalinta į Baudžiamosios teisės ir Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedrą.
 
=== Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ===
 
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, [[1991 m.]] buvo įsteigta Tarptautinės teisės ir [[lyginamoji teisė|lyginamosios teisės]] katedra; vedėjas - doc. [[Vilenas Vadapalas]] (g. 1954 m.), nuo [[2001 m.]] - doc. [[Zenonas Petrauskas]] (1950-2009), nuo 2005 m. - doc. [[Dainius Žalimas]] (g. 1973 m.). [[1998 m.]] katedra pavadinta [[Tarptautinė teisė|Tarptautinės teisės]] ir [[Europos Sąjungos teisė]]s vardu<ref>[http://web.archive.org/web/20070916190137/http://www.tf.vu.lt/index.php?fuseaction=displayHTML&file=File_9.php&langparam=LT VU TF Tarptautinės ir ES teisės katedros informacija] (archyvinė 2007-09-16 d. tinklalapio versija)</ref>.
[[1919]] m. [[VU|universitetas]] vėl atkurtas, tačiau [[Lenkija]]i [[aneksija|aneksavus]] kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas tęsė [[Kaunas|Kaune]]. Buvo įsteigtas [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] Teisių skyrius.
 
Iki [[2002 m.]] baigus teisės studijas, atlikus (diplominę) praktiką ir apgynus diplominį darbą, buvo suteikiama [[diplomuotas teisininkas|teisininko]] kvalifikacija. Nuo [[2003 m.]] baigus studijas ir apgynus [[magistro darbas|magistro darbą]], yra suteikiamas kvalifikacinis [[teisės magistras|teisės magistro]] laipsnis.
[[1922 m.]] antroje pusėje laikinojoje sostinėje įkurtas Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teisių fakultetas, kuriame savo žiniomis dalijosi tokie iškiliausi Lietuvos teisininkai kaip [[Petras Leonas]] (1864-1938), [[Vaclovas Biržiška]] (1884–1956), [[Augustinas Janulaitis]] (1878-1950), [[Mykolas Romeris]] (1880-1945) ir kiti. Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno perkelti į sostinę. [[1942]] m. kovo mėn. Teisės fakultetas buvo uždarytas antrą kartą, tačiau jau po poros metų atnaujina savo veiklą ir sėkmingai ją tęsia iki šių dienų.
 
Iki [[2009 m.]] rugpjūčio 31 d. Fakultete veikė Baudžiamosios teisės katedra, Civilinės teisės ir [[civilinis procesas|civilinio proceso]] katedra ([[1641 m.]] įsteigta kaip Civilinės teisės katedra), [[Darbo teisė]]s katedra (vedėjas - doc. Tomas Davulis), [[Konstitucinė teisė|Konstitucinės]] ir [[administracinė teisė|administracinės teisės]] katedra (buvusi [[Valstybinė teisė|Valstybinės teisės]] katedra), [[Kriminalistika|Kriminalistikos]] ir baudžiamojo proceso katedra, Tarptautinės ir ES teisės katedra (buvusi Tarptautinės ir ir [[lyginamoji teisė|lyginamosios teisės]] katedra), Teisės teorijos ir istorijos katedra, [[Informatikos(buvusi teisėsValstybės centrasir prieteisės VUteorijos Teisėsir fakulteto]]istorijos katedra).
 
== Administracija ==
Fakulteto administraciją sudaro<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/struktura/administracija VU TF administracija]</ref>:
*Dekanas - prof. [[Vytautas Nekrošius]]
*Prodekanas studijoms - doc. [[Haroldas Šinkūnas]]
*Prodekanas planavimui - doc. [[Gintaras Švedas]]
*Prodekanas tarptautiniams ryšiams ir mokslui - doc. [[Tomas Davulis]]<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/struktura/administracija VU TF administracija]</ref>.
 
== Struktūra ==
Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Fakultete veikia šios katedros: [[Baudžiamoji justicija|Baudžiamosios justicijos]] (vedėjas - prof. Gintaras Švedas), [[Privatinė teisė|Privatinės teisės]] (vedėjas - prof. [[Vytautas MizasMizaras]]) ir [[Viešoji teisė|Viešosios teisės]] katedros (vedėjas - prof. [[Egidijus Kūris]]).
 
[[Užsienio teisė]]s mokyklos bei centrai - tai [[Prancūzijos teisės mokykla]] ir [[Vokietijos teisės centras]]. Anksčiau taipTaip pat veikėpažymėtini [[Rytų Europos teisės centras]] (įsteigtas [[2003 m.]]) bei [[Lenkijos teisės mokykla]] (įsteigta 2001 m.), [[Informatikos teisės centras prie VU Teisės fakulteto]].
 
== Mokslas ==
== Studentų atstovybė ==
Teisės fakulteto studentų atstovybė (TFSA) rūpinasi studentų teisėmis, stengiasi gerinti studijų kokybę, organizuoja apklausas, rengia projektus dėl priimtinesnės egzaminų tvarkos, garsina Vilniaus universiteto ir Teisės fakulteto vardą. TFSA taip pat rūpinasi turiningu ir linksmu studentų laisvalaikio praleidimo organizavimu. Ji rengia poilsines [[stovykla]]s (pvz., būsimiems pirmakursiams, vad. „[[fuksas|fuksams]]“), ypatingus tradicija tapusius Teisės fakulteto renginius:
*[[Konstitucijos dienos]] (''KoDi'') - [[LR Konstitucija]]i pažymėti skirti renginiai (konferencija, įvairios akcijos VU Teisės fakultete bei [[Vilnius|Vilniaus]] miesto centre, nemokamas baigiamasis muzikinis [[kocertas]]). ŽmoguiAsmeniui, ypatingai pasižymėjusiam ginant savo ar kitų [[žmogaus teisės|žmonių teises]] Konstitucijos pagalba, yra dovanojama [[Konstitucijos taurė]]. ''KoDi'' proga kiekvienais metais organizuojamas nemokamas muzikinis koncertas.
*[[Teisininkų dienos]] (''TeDi'') švenčiamos jau daugiau nei 30 metų. Šventės metu vyksta tradiciniais tapę ir studentų kiekvienais metais laukiami renginiai – [[aukcionas]], konferencija ir baigiamasis vakaras, kuriame pasirodo garsūs atlikėjai.
 
== Alumni ==
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ''Alumni'' draugija – tai Fakulteto auklėtinių asociacija, kurios misija - palaikyti fakulteto absolventų tarpusavio ryšius bei ryšius su ''[[Alma mater]]'', prisidėti prie Fakulteto veiklos vystymo ir plėtros, vystyti Fakulteto auklėtinių bendruomenės profesinius gebėjimus. Draugija vykdo švietėjiškus, profesinių gebėjimų tobulinimo, mokslo ir studijų plėtros projektus, teikia finansinę paramą Fakultetui, jo studentams, studentų organizacijoms, remia mokslo renginius. Šiuo metu draugija jungia virš 150 narių, gyvenančių ir dirbančių įvairiuose Lietuvos miestuose.
 
== Partneriai ==
Fakultetas sėkmingai bendradarbiauja su įvairiomis teisinėmis įstaigomis bei organizacijomis. Pasirašytos sutartys leidžia fakulteto studentams šiose institucijose atlikti praktiką, o [[mokslo darbuotojas|mokslo darbuotojams]] – [[mokslinis tyrimas|mokslinius tyrimus]]. Nacionalinės bendradarbiavimo [[sutartis|sutartys]] pasirašytos su tokiomis institucijomis bei įstaigomis kaip [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|LR Vyriausybės kanceliarija]], [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|LR teisingumo ministerija]], [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas|Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu]], [[Advokatų taryba]], [[Lietuvos notarų rūmai]], [[Lietuvos teisės institutas|Teisės institutas]], [[VĮ Teisinės informacijos centras]], [[Vilniaus viešoji advokatų kontora]], Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.
 
== Tarptautiniai ryšiai ==
 
Tarptautinio bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su tokiais partneriais kaip<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/dvisalis-bendradarbiavimas VU TF Tarptautinių ryšių skyriaus informacija]</ref>:
*[[Sankt Peterburgo universitetas|Sankt Peterburgo valstybinio universiteto]] Teisės fakultetas, ([[Rusija)]]
*[[Maskvos universitetas|Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto]] Teisės fakultetas, (Rusija)
*[[Lodzė]]s universiteto Teisės ir administravimo fakultetas, ([[Lenkija)]]
*Krokuvos [[Jogailos universitetas|Jogailos universiteto]] Teisės ir administravimo fakultetas, (Lenkija)
*[[Rygos aukštoji teisės mokykla]], ([[Latvija)]]
*[[Kijevas|Kijevo]] Nacionalinio [[Tarasas Ševčenka|Taraso Ševčenkos]] universiteto Teisės fakultetas, ([[Ukraina]])
*Pietvakarių universiteto „Neofit Rilsky“ Teisės ir istorijos fakultetas, ([[Bulgarija]])
*[[Marie Curie|Marijos Kiuri-Sklodovskos]] universiteto Teisės ir administravimo fakultetas, (Lenkija)
*[[Taškentas|Taškento]] valstybinis teisės institutas, ([[Uzbekistanas]])
*[[Sibiras|Sibiro]] federalinis universitetas, (Rusija)
*[[Saratovas|Saratovo]] valstybinė teisės akademija, (Rusija).
== Šaltiniai ==
24 705

pakeitimai