Vilniaus universiteto Teisės fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
=== Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas ===
 
[[1579 m.]] balandžio 1 d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] (1533-1586) suteikta privilegija paliko už Vilniaus jėzuitų akademijos ribų [[teisės mokslai|teisės]] ir [[medicina|medicinos]] mokslus. Jėzuitai buvo įsitikinę, kad, daugėjant teisės ir medicinos studentų, jie gali atsivežti „kenksmingų [[erezija|eretiškų]]“ [[knyga|knygų]], o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę erezija, gali ją [[propaganda|propaguoti]] ir Universitete, o tai reikštų jo sužlugdymą (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui Karoliui[[Karolis III|Karoliui išsakyta nuomoneIII]]: ''...iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto [[studentas|studentų]] (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau bolgio[[blogis|blogio]] ir [[nusižengimas|nusižengimų]] per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius'')<ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref>. To siekė Jėzuitų ordino vadovybė (pvz., Ordino generolas 1615-1645 m.metais Mucijus Vitelskis ir kt.), norėdami „veikti profesorių drausmingumą“[[drausmė|drausmingumą]]“<ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus Jėzuitųjėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko [[Lietuvos statutas]], įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]], [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] teises).
 
Steigti fakultetą taip pat delsta dėl [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] interesų [[protekcija|protegavimo]], nuolaidos [[Lenkija|Lenkijos]] bajorams mainais už [[Vyriausiasis Lietuvos tribunolas|Vyriausiojo Lietuvos tribunolo]] įkūrimo toleravimą. Broliai didikai [[Jeronimas Valavičius]] († [[1636 m.]]) ir [[Eustachijus Valavičius]] (~1560–1630) dėjo dideles pastabas, siekdami pakeisti privilegijos sąlygotą situaciją ir įkurti Teisės fakultetą. Teisės fakultetas buvo įsteigtas [[1641]] metų spalio 11 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] (1595-1648) privilegija. Ji išplaukė iš Fakulteto fundatoriaus [[Kazimieras Leonas Sapiega|Kazimiero Leono Sapiegos]] (1609-1656) ir jėzuitų susitarimų.
 
Teisės fakultetas pradėjo darbą tik [[1644 m.]]<ref>[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090611_130744-71096/DS.005.0.01.ETD Lietuvos teisinės sistemos jurisprudencijos subsistemos istorija] // XIII-XX a. [[Lietuvos teisinė sistema|Lietuvos teisinės sistemos]] istorija. [[Jevgenij Machovenko]], 22 psl.</ref>. 1644 m. į Vilnių atvyko teisės profesoriai pasauliečiai iš Ingolštato universiteto ([[Bavarija]]) - tai [[abiejų teisių daktaras|abiejų teisių daktarai]] dėstytojai kanonistas [[Jonas Jurgis Šaueris]] ir civilistas [[Simonas Dilgeris]] († po 1666 m.). Abiems iškilmių [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčioje]] metu buvo suteikti abiejų teisių [[teisės magistras|magistrų]] ir filosofijos [[daktaras|daktaro]] laipsniai. [[1645 m.]] (ar 1646 m.) [[Paduja|Padujos]] universiteto profesorius pasaulietis kanonistas [[Aronas Aleksandras Olizarovskis]] (1610-1659).
 
=== VU Teisės fakultetas ===
Beveik 200 metų (iki [[1832]] m., (kai Rusijos imperatorius [[Nikolajus I]] įsakė) Vilniaus universitetą uždaryti) teisę čia dėstė garsiausi tuometiniai teisės dėstytojai ir mokslininkai. Tai [[Jeronimas Stroinovskis]] (1752-1815), A. Olizarovskis, [[Aloyzas Kapelis]] (1776-1838), [[Ignas DanilavičiusDanilevičius]] (1787–1843), I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, [[Joachimas Lelevelis]] (1786-1861) ir kiti.
 
Beveik 200 metų (iki [[1832]] m., kai Rusijos imperatorius Nikolajus I įsakė Vilniaus universitetą uždaryti) teisę čia dėstė garsiausi tuometiniai teisės dėstytojai ir mokslininkai. Tai [[Jeronimas Stroinovskis]] (1752-1815), A. Olizarovskis, [[Aloyzas Kapelis]] (1776-1838), [[Ignas Danilavičius]], I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, [[Joachimas Lelevelis]] (1786-1861) ir kiti.
 
[[1919]] m. [[VU|universitetas]] vėl atkurtas, tačiau [[Lenkija]]i [[aneksija|aneksavus]] kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas tęsė [[Kaunas|Kaune]]. Buvo įsteigtas [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] Teisių skyrius.
24 705

pakeitimai