Homeras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 12:
Kritiški naujieji laikai suformulavo vadinamąjį "Homero klausimą". Reikšmingiausia [[1795]] metais paskelbta F.A. Wolfo idėja, kad IV a. pr. Kr., tvarkant poemų tekstus, buvo sujungtos apie X a. pr. Kr. įvairių poetų (vienas iš jų galėjęs būti ir Homeras) sukurtos dalys. Wolfo mintį palaikė daugybė analitikais vadinamų siekėjų. K. Lachmannas įrodinėjo, kad [[Iliada|Iliadą]] sudaro atskiros tarpusavyje visai nesusijusios poemos, kad poema neturi nei vieningo siužeto, nei vieningo plano. Šis autorius ir jo sekėjai buvo praminti „mažųjų giesmių medžiotojais“. G. Hermannas pateikė vadinamąją „branduolio“ teoriją, teigdamas, jog trumpa vieno poeto sukurta poemėlė buvusi aplipdyta kitų sukurtomis giesmėmis. Dauguma analitikų mano, jog Homero poemos yra folkloro veikalai, vėliau surinkti ir užrašyti. Pasikartojančius palyginimus, formules, nuolatinius epitetus jie laikė žodinės liaudies kultūros įrodymais, tvirtindami, jog tokie elementai padeda skaitytojui atsiminti ilgą tekstą.
Su tokia nuomone nesutiko unitarijai, teigiantys Homero epų vienovę. XX a. unitarijų pozicijos sustiprėjo. Jie įrodė, jog Homeras, galbūt pasinaudojęs folklorinėmis poemomis, sukūrė literatūros veikalus, kurių svarbiausias požymis yra kadaise dar [[Aristotelis|Aristotelio]] pabrėžtas vieningas veiksmas: [[Iliada]] kiekviena epo giesmė paruošia klausytoją ar skaitytoją kitai, ir , kai kurias praleidus, nukentės mintis, kad epinės formulės padeda autoriui apibrėžti intensyvaus pasaulio suvokimo svarbą. Jie parodo, kad Homero epai turi grakščią, simetrišką, frontoninę kompoziciją: kartojasi panašūs motyvai. Išnagrinėję epus, unitarijai priėjo išvadą, kad Homero poemos klausytojams buvo atliekamos žodžiu, o plito užrašytos, nes VIII a. pr. Kr. [[raštas]] jau buvo labai paplitęs. Unitarijų homerologų dabar yra daugiau, nors analitikai taip pat neišnyko.<ref>''Antikinė literatūra''. Dalia Dilytė, Vilniaus universiteto leidykla 2005. </ref>
==Homero epai==
Homerui priskiriami du epai:
1. "[[Iliada]]" (maždaug VIII a. pr. Kr. vidurys);
2. "[[Odisėja]]" (VIII a. pr. Kr. pabaiga);
Abu epai sukurti [[Trojos karas|Trojos karo]], datuojamo XIII a. Pr. Kr., motyvais. Dėl [[Trojos karas|Trojos karo]], kaip ir dėl Homero, buvo ir yra įvairių abejonių. Kai kurie mokslininkai mano, kad tokio karo nebuvo, kad jį pramanė Homeras. [[Troja|Trojos]] buvimo ir sugriovimo paneigti negalima, nes H. Schliemannas atkasė ją [[1891]] m., bet tvirtinama, kad kariavo ne [[achajai]].
Taigi, jeigu Homeras gyveno VIII a. Pr. Kr., o [[Trojos karas]] vyko XIII a. Pr. Kr, dieviškasis dainius nebuvo nei to karo dalyvis, nei amžininkas. Epuose randama nemaža [[Mikėnai|Mikėnų]] kultūros elementų: galingos pilys, didžiuliai, net kario kojas dengiantys skydai, šerno iltimis apkaustyti šalmai, bronziniai ginklai. Neišvengė poetas ir savo epochos atgarsių: [[Mikėnai|Mikėnų]] laikų karvedžiai, matyt, kaudavosi važiuodami karo vežimais, o Homero poemų veikėjai dažniausiai iš jų išlipa ir ietis mėto, o ne duria, nepaleisdami iš rankų. [[Mikėnai|Mikėnų]] epocha nežinojo [[geležis|geležies]], o Homero vartojamos [[metafora|metaforos]] „geležinė širdis“, „geležinis dangus“ rodo, kad jo laikais [[geležis]] turėjo būti labai paplitusi, jei būdvardis vartojamas ne perkeltine prasme.<ref>''Antikinė literatūra''. Dalia Dilytė, Vilniaus universiteto leidykla, 2005.</ref>
==Iliada==
"[[Iliada]]" (gr. Ιλιάς, naująja graikų kalba Ιλιάδα) yra Homerui priskiriamas epas apie Trojos karą, nors pats karas kūrinyje tėra tik konfrontacijos tarp karaliaus Agamemnono ir stipriausio graikų kariuomenės kario Achilo fonas.
"[[Iliada]]" laikoma seniausiu graikų ir kartu Vakarų literatūros kūriniu. Ji buvo parašyta [[hegzametras|hegzametru]] maždaug VIII a. pr. Kr. viduryje ir susideda iš 15 690 [[hegzametras|hegzametro]] eilučių.
Daugiau nei 15 000 "[[Iliada|Iliados]]" eilučių rašoma apie [[Trojos karas|Trojos karo]] baisumus, pavydą ir išdavystę, didvyrius ir dievus. Šis pasakojimas yra ne tik karo aprašymas, bet ir pirmasis raštiškas graikų kultūros liudijimas: „[[Iliada]]“ padėjo pagrindą tolimesnei graikų literatūros raidai.
„[[Iliadoje]]“ pirmą kartą buvo išvardinti visi dvylika [[Olimpo dievai| Olimpo dievų]] ir nurodytos visų jų funkcijas.
[[Aleksandras Didysis]] kartu su savo mokytoju [[Aristotelis|Aristoteliu]] studijavo „[[Iliada|Iliadą]]“, graikų karo žygis į Rytus, aprašytas „[[Iliada|Iliadoje]]“ buvo jo gyvenimo tikslas.
Savo imperinę valdžią [[Troja|Trojos]] [[mitas|mitu]] grindė ir [[Roma|Romos]] imperatoriai. [[Gajus Julijus Cezaris]] manė, kad jo protėviai kilę iš [[Troja|Trojos]] valdančiosios dinastijos. [[Troja|Trojos]] didvyris Enėjas laikytas [[Roma|Romos]] įkūrėjų protėviu, taigi romėnai jautėsi [[Troja|Trojos]] karo pralaimėtojų palikuonimis.
Taip pat turkai kildino save iš [[Troja|Trojos]] didvyrio Turko.
„[[Iliada|Iliadoje]]“ aprašytų įvykių istoriškumas yra ginčytinas. Tam tikros detalės rodo, kad istorija atsirado panašiu kaip ir aprašoma laiku, pvz., [[Mikėnai|Mikėnų]] kasinėjimuose rasti daiktai atitinka „[[Iliada|Iliados]]“ aprašymus, nors Homero laikais tokie daiktai nebebuvo naudojami.
==Išnašos==
| |||