Kristina Rickevičiūtė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
== K. Rickevičiūtės filosofinės pažiūros ==
Savo mokslinius tyrinėjimus K.Rickevičiūtė pradėjo nuo [[logika|logikos]]. Jai buvo skirta kandidatinė [[disertacija]] Loginio sąvokos susidarymo problema. Iki to (dar būdama visuotinės istorijos specialybės IV kurso studentė) ji jau buvo dėsčiusi logiką ir [[psichologija|psichologiją]] universiteto parengiamųjų kursų moksleiviams. O išlaikiusi kandidatinio minimumo egzaminus, ji ėmė skaityti logikos kursą studentams. Iš tų faktų gali susidaryti įspūdis, kad logika buvo jos kryptingas pasirinkimas. Tačiau iš tikrųjų taip jau susiklostė aplinkybės, kad ją užklupo logika. Į parengiamuosius kursus ji užsuko ieškodama darbo, o logikos aspirantūra atsirado, kai universitetui pritrūko logikos specialistų.
K.Rickevičiūtės persiorientavimas į [[filosofija|filosofijos istoriją]] buvo susijęs su filosofijos istorijos katedros atsiradimu ir šviečiamųjų programinių nuostatų susiformavimu toje katedroje. Žinoma, tai, ką jie darė, buvo galima laikyti filosofijos dėstymo sąlygų gerinimu. Studentams trūko klasikinės filosofijos tekstų, dėstytojams – filosofijos žurnalo. Trūko ir gerai pasirengusių filosofijos dėstytojų. Bet, mėgindami įveikti tuos trūkumus, jie kartu formavo tam tikrą filosofinio gyvenimo tradiciją, t.y. filosofinę kultūrą, galinčią įtakoti žmonių gyvenimą apskritai.
| |||