Žievė: Skirtumas tarp puslapio versijų

35 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Keičiama: id:Pepagan)
'''Žievė''' – paviršinis [[stiebas|stiebo]] sluoksnis iki [[brazdas|brazdo]]. Pavasarį žievė lengvai lupasi, nes brazdas yra vandeningas ir plonomis sienelėmis. Žievę lupant brazdas suardomas – žievė plyšta per brazdo vidurį. Žievė turi tris sluoksnius: dengiamąjį audinį, pirminę žievę ir antrinę žievę.
* Pirminė žievė formuojasi iš augimo kūgelio paviršinio sluoksnio.
* Antrinė žievė – tai [[karniena]], kurios didesnę dalį medžių žievės sudaro brazdo į lauko pusę pagamintas [[audinys]]. Karnienoje yra rėtiniai indai, lydimosios ląstelės ir karnienos parenchima. Kai kuriose karnienos parenchimos ląstelėse yra kalcio oksalato kristalų. Be to, karnienoje yra ramstinio '''sklerenchimos''' audinio, kurio storasienės ląstelės – '''sklerenchimosplaušai''' ir '''skleridėssklereidės''', kurios- apsaugo gležnus indus nuo suspaudimo.
 
Senų medžių žievės paviršius būna suskeldėjęs, suaižėjęs, pamažu nusilukštena. Tas paviršinis sluoksnis vadinamas '''žiauberimi'''. Jis susidaro iš kamštinio audinio ląstelių. Žiauberis gali būti įvairios struktūros: žiedinė, žvyninė, juostinė. Žiauberis apsaugo medį nuo išdžiūvimo, žiemą nuo šalčio, pavasarį nuo kaitrios saulės, o kilus gaisrui ir nuo ugnies karščio. Dar neturintys žiauberies medžiai yra daug jautresni staigiems temperatūros svyravimams. Be to, žiauberis taip pat apsaugo medžius nuo [[elnias|elnių]], [[briedis|briedžių]], [[kiškis|kiškių]] ir kitų gyvūnų, graužiančių žievę. Karčiosios medžiagos ir sausas nemaistingas žiauberies sluoksnis iš dalies apsaugo medžius nuo ligų sukėlėjų – patogeninių [[bakterija|bakterijų]] ir [[grybas|grybų]]. Žiauberyje gausu kalcio oksalato kristalų ir kitų asimiliacijai netinkamų medžiagų.
19

pakeitimų