Babruiskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: sv:Babrujsk |
n |
||
Eilutė 20:
|kirč-l = Babrùiskas
}}
'''Babruiskas''' arba '''Bobruiskas''' ({{be|Бабруйск}}) – [[miestas]] prie [[Berezina|Berezinos]] upės, apie 115 km į pietvakarius nuo [[Mogiliavas|Mogiliavo]], [[Mogiliavo sritis]], [[Baltarusija]], [[Babruisko rajonas|Babruisko rajono]] centras. Balneologinis kurortas. 220 500 gyv. ([[2007]] m.).
▲Mieste yra 3 teatrai, kraštotyros muziejus. Balneologinis kurortas.
== Istorija ==
Pirmą kartą paminėtas [[1387]] m., kai Lietuvos didysis kunigaištis [[Jogaila]] ir kunigaikštis [[Skirgaila]] patvirtino dar [[XIV a.]] pirmoje pusėje babruisko apylinkes užvaldžiusių Lietuvos didžiojo kunigaiščio [[Algirdas|Algirdo]] ir [[Kęstutis|Kęstučio]] susitarimą dėl jų (ir pajamų iš jų) pasidalijimo per pusę – į [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Trakai|Trakų]] dalis, kurias valdė atskiri kunigaikščių vietininkai ir vadinamieji senoliai. Toks pasidalijimas išsilaikė iki [[XVI a.]] antrosios pusės. [[XIV a.]] – [[XVIII a.]] Babruiske stovėjo pilis. [[1502]]–[[1503]] m. miestą nusiaubė [[Krymo totoriai]], [[1506]] m. per [[Glinskio maištas|Glinskio maištą]] ne kartą buvo apsupę maištininkai. [[XVI a.]] Babruiskui suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s, nuo [[1565]] m. seniūnijos centras. Iš pradžių priklausė didiesiems kunigaikščiams, vėliau didikų [[Radvilos|Radvilų]], [[Goštautai|Goštautų]], bajorų [[Tryznos|Tryznų]] giminėms. [[XVI a.]] – [[XVII a.]] išsiplėtė, [[1620]] m. Babruiske buvo 15 gatvių, 409 kiemai, [[malūnas]], [[cerkvė]], bažnyčia, miestą juosė medžio ir žemių sutvirtinimų gynybinė siena. [[1630]] m. įkurta Babruisko jėzuitų rezidencija, kuri veikė iki [[XVIII a.]] pabaigos. Per [[XVII a.]] – [[XVIII a.]] karus su [[Maskva]] ir [[švedai]]s, per kazokų sukilimą Babruiskas suniokotas, jo reikšmė sumenko. [[1793]] m. prijungtas prie Rusijos imperijos, nuo [[1795]] m. apskrities centras. [[XIX a.]] pradžioje pilies vietoje pastatytoje Babruisko tvirtovėje rusų įgula [[1812]] m. atlaikė keturių mėnesių prancūzų apsiaustį. Nuo [[1924]] m. rajono, [[1924]]–[[1930]] m. ir apygardos, [[1944]]–[[1954]] m. ir srities centras. Per nacių okupaciją Babruiske ir apylinkėse išžudyta apie 100 000 žmonių.
=== Pavadinimo kilmė ===
Miesto pavadinimas kilęs nuo nedidelio Babrujkos upelio, kuris vardą gavo pagal baltarusių k. žodį ''бобр'' – „[[bebras]]“.
== Ekonomika ==
Yra upių uostas, geležinkeliai į [[Asipovičiai|Asipovičius]], [[Žlobinas|Žlobiną]], [[Akciabrskis|Akciabrskį]]; plentai į [[Minskas|Minską]], [[Gomelis|Gomelį]], Mogiliavą, [[Kalinkavičiai|Kalinkavičius]], [[Sluckas|Slucką]]. Išvystyta medienos, mašinų (žemės ūkio mašinų, automobilių ir traktorių detalių bei agregatų, svarstyklių), statybinių medžiagų ([[gelžbetonis]], stambiaplokščių konstrukcijų), medžio apdirbimo, baldų, faneros, odos, kailių, trikotažo, siuvimo, avalynės, maisto (konservų, aliejaus) pramonė, veidrodžių, meno dirbinių gamyba.
== Kultūra, švietimas ==
Yra 4 technikumai. 3 teatrai. Liaudies kūrybos, kraštotyros muziejai. <ref>Mindaugas Pažemys. {{VLE|II}} 413 psl. </ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=9
|1861|15 766
|1897|28 700
|1939|84 107
|1945|28 000
|1959|96 000
|1970|136 000
|1989|232 000
|2001|221 000
|2007|220 500}}
== Sportas ==
eilutė 37 ⟶ 52:
* [[FK Babrujsk]]
* [[FK Belšina Bobrujsk]]
== Šaltiniai ==
{{ref}}
[[Kategorija:Baltarusijos miestai]]
| |||