Kristina Rickevičiūtė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 6:
Kristina gimė ''' 1922 m. sausio 2 d'''. [[Ukmergė|Ukmergėje]], darbininkų šeimoje. Be jos augo trys vyresni broliai – Balys, Mykolas, Stepas. Tėvas – Aleksandras Rickevičius, motina Juzefa Motiejūnaitė-Rickevičienė. Tėvo neteko prieš gimdama (taip rašė savo gyvenimo aprašyme 1951 m. spalio 9 d.). '''1984 m'''. birželio 1 d. (penktadienį) laidotuvės. Pagal velionės valią palaidota senosiose Ukmergės miesto kapinėse šalia motinos (1882-1956) ir jauniausio brolio Stepo (1909-1953). (Dažnai sakydavo: "Kaip nenoriu mirti žiemą". Ir šis troškimas išsipildė. Gimtoji žemė pasitiko žydėte žydinti ... ).
=== Išsilavinimas ===
eilutė 14 ⟶ 13:
* '''1949 m'''. liepos mėn. baigė universitetą gaudama diplomą su pagyrimu.
* '''1962 m'''. birželio 21 d. universiteto taryba nutarė suteikti mokslinį filosofijos mokslų kandidato laipsnį.
== K. Rickevičiūtės filosofinės pažiūros ==
Savo mokslinius tyrinėjimus K.Rickevičiūtė pradėjo nuo [[logika|logikos]]. Jai buvo skirta kandidatinė disertacija Loginio sąvokos susidarymo problema. Iki to (dar būdama visuotinės istorijos specialybės IV kurso studentė) ji jau buvo dėsčiusi logiką ir psichologiją universiteto parengiamųjų kursų moksleiviams. O išlaikiusi kandidatinio minimumo egzaminus, ji ėmė skaityti logikos kursą studentams. Iš tų faktų gali susidaryti įspūdis, kad logika buvo jos kryptingas pasirinkimas. Tačiau iš tikrųjų
K.Rickevičiūtės persiorientavimas į [[filosofija|filosofijos istoriją]] buvo susijęs su filosofijos istorijos katedros atsiradimu ir šviečiamųjų programinių nuostatų susiformavimu toje katedroje. Žinoma, tai, ką jie darė, buvo galima laikyti filosofijos dėstymo sąlygų gerinimu. Studentams trūko klasikinės filosofijos tekstų, dėstytojams – filosofijos žurnalo. Trūko ir gerai pasirengusių filosofijos dėstytojų. Bet, mėgindami įveikti tuos trūkumus, jie kartu formavo tam tikrą filosofinio gyvenimo tradiciją, t.y. filosofinę kultūrą, galinčią įtakoti žmonių gyvenimą apskritai.
Kristina Rickevičiūtė visur stengėsi remtis pirminiais šaltiniais ([[Platonas|Platonu]], [[Aristotelis|Aristoteliu]], [[Diogenas Sinopietis|Diogenu]] ir kt.), dažnai juos cituoti, savo nuožiūra išryškinti atskirus filosofų gyvenimo ir kūrybos momentus. Kai kurių teorijų pristatymui, jų interpretavimui, terminų pasirinkimui tam tikrą įtaką yra padariusi Wladyslawo Tatarkiewicziaus
== Bibliografija: ==
| |||