Pleistocenas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildymas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 21:
Sąvokos autorius - škotų mokslininkas [[Charles Lyell]] pirmajame savo knygos "Geologijos pagrindai" (1830 m.) pasiūlęs padalinti terciarą į keturias geologines epochas (įskaitant ir Senąjį bei Naująjį plioceną). 1839 m. jis pasiūlė Naująjį plioceną vadinti pleistocenu. Pleistocenas dalinamas į smulkesnes epochas, kurios skiriasi priklausomai nuo regiono.
Svarbiausiais pleistoceno įvykiai galima laikyti didžiulių ledynų formavimąsi. Didžiausių apledėjimų laikotarpiais iki 30 proc. Žemės sausumos buvo dengiama ledynų.<ref>"Pleistocene Epoch." Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.</ref> Šiauriniame pusrutulyje (Eurazija ir Šiaurės Amerika) pleistocenui buvo būdinga savotiška gyvūnija, kurioje buvo [[Mamutas|mamutai]], [[Gauruotasis raganosis|gauruotieji raganosiai]], [[Urvinis liūtas|urviniai liūtai]], [[Bizonas|bizonai]], [[Jakas|jakai]], [[Gigantiškasis elnias|gigantiškieji elniai]], laukiniai arkliai, [[kupranugariai]], [[lokiai]] (tiek tebegyvuojančios, tiek išmirusios rūšys), gigantiškieji gepardai, hienos, stručiai, daugybė antilopių rūšių. Pagal vyraujančią sampratą šį gyvūnų pasaulį sunaikino pirmykščiai medžiotojai paskutinio ledynmečio pabaigoje.
==Paleogeografija==
Šiuolaikiniai [[Žemynas|žemynai]] pleistoceno metu buvo praktiškai dabartinėse savo vietose, plokštės, ant kurių jie yra, greičiausiai viena kitos atžvilgiu judėjo ne daugiau nei 100 km nuo periodo pradžios. Pleistoceno epochos metu didžioji dalis [[Europa|Europos]], [[Sibiras|Sibiro]], [[Kanada|Kanados]], [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]], [[Tasmanija|Tasmanijos]], [[Argentina|Argentinos]] buvo padengta [[ledas|ledu]]. Prasidėjo ir tęsėsi paskutinis [[ledynmetis]].
==Nuorodos==
{{reflist}}
[[Kategorija:Neogenas]]
| |||