Kristina Rickevičiūtė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Straipsnis 'Kristina rickeviciute' pervadintas į 'Kristina Rickevičiūtė' |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
[[Kategorija:lietuvos filosofai]]
== Biografija ==
Kristina Rickevičiūtė gimė '''1922 m. sausio 2 d'''. Ukmergėje, darbininkų šeimoje. Be jos augo trys vyresni broliai – Balys, Mykolas, Stepas. Tėvas – Aleksandras Rickevičius, motina Juzefa Motiejūnaitė-Rickevičienė. Tėvo neteko prieš gimdama (taip rašė savo gyvenimo aprašyme 1951 m. spalio 9 d.).<br />▼
▲Kristina
'''1933 m'''. Ukmergėje baigė pradžios mokyklą. <br />
'''1941 m'''. baigė valstybinę gimnaziją. Tais pačiais metais pradėjo dirbti sekretore Ukmergės "Lietūkio" skyriuje, kur dirbo iki 1944m, gruodžio mėn.<br />
eilutė 12 ⟶ 14:
'''1984 m'''. birželio 1 d. (penktadienį) laidotuvės. Pagal velionės valią palaidota senosiose Ukmergės miesto kapinėse šalia motinos (1882-1956) ir jauniausio brolio Stepo (1909-1953). (Dažnai sakydavo: "Kaip nenoriu mirti žiemą". Ir šis troškimas išsipildė. Gimtoji žemė pasitiko žydėte žydinti ... ).<br />
=== Knygos ===
* „Iš filosofijos istorijos“ '''1968 metais''' (su B. Kuzmicku ir J. Lazausku )
* „Antikinės filosofijos istorijos bruožai“ '''1976 metais'''
*
*
=== Vertimai ===
* Frichtės J. G. „Žmogaus paskirtis“
* Kanto I. „Dorovės metafizikos pagrindai“
* Hėgelio G. „Istorijos filosofija“ (įvadas)
* Fojerbacho L. „Krikščionybės esmė“ (įvadas)
== K. Rickevičiūtės filosofinės pažiūros==
Savo mokslinius tyrinėjimus K.Rickevičiūtė pradėjo nuo logikos. Jai buvo skirta kandidatinė disertacija Loginio sąvokos susidarymo problema. Iki to (dar būdama visuotinės istorijos specialybės IV kurso studentė) ji jau buvo dėsčiusi logiką ir psichologiją universiteto parengiamųjų kursų moksleiviams. O išlaikiusi kandidatinio minimumo egzaminus, ji ėmė skaityti logikos kursą studentams. Iš tų faktų gali susidaryti įspūdis, kad logika buvo jos kryptingas pasirinkimas. Tačiau iš tikrųjų turbūt ne visai taip. Taip jau susiklostė aplinkybės, kad ją užklupo logika. Į parengiamuosius kursus ji užsuko ieškodama darbo, o logikos aspirantūra atsirado, kai universitetui pritrūko logikos specialistų.
K.Rickevičiūtės persiorientavimas į filosofijos istoriją buvo susijęs su filosofijos istorijos katedros atsiradimu ir šviečiamųjų programinių nuostatų susiformavimu toje katedroje. Žinoma, tai, ką jie darė, buvo galima laikyti filosofijos dėstymo sąlygų gerinimu. Studentams trūko klasikinės filosofijos tekstų, dėstytojams – filosofijos žurnalo. Galų gale trūko ir gerai pasirengusių filosofijos dėstytojų. Bet, mėgindami įveikti tuos trūkumus, jie kartu formavo tam tikrą filosofinio gyvenimo tradiciją, t.y. filosofinę kultūrą, galinčią įtakoti žmonių gyvenimą apskritai.
Kristina Rickevičiūtė visur stengėsi remtis pirminiais šaltiniais (Platonu, Aristoteliu, Diogenu Laertijum ir kt.), dažnai juos cituoti, savo nuožiūra išryškinti atskirus filosofų gyvenimo ir kūrybos momentus. Kai kurių teorijų pristatymui, jų interpretavimui, terminų pasirinkimui tam tikrą įtaką yra padariusi Wladyslawo Tatarkiewicziaus Filosofijos istorija.
== Straipsniai ==
Nuo '''1954m.''' K.Rickevičiūtė publikavo savo straipsnius įvairiuose žurnaluose („Mokslas ir gyvenimas“, „Pergalė“, „Jaunimo gretos“, ir kt.) bei laikraščiuose („Gimtasis kraštas“, „Tiesa“ ir kt.). Dažnai jos straipsniai pasirodydavo filosofiniuose leidiniuose („Filosofija“, „Problemos“, „Filosofija ir psichologija“, „Filosofijos istorijos chrestomatija“, bei kt.
[[Kategorija:lietuvos filosofai]]
{{stub}}
| |||