Jonas Šliūpas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 78.57.160.21 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Homo keitimas)
Eilutė 28:
 
== Biografija ==
 
Nuo 1870 m. kartu su broliu Stanislovu gyveno pas dėdę Aloyzą Paliepiuose, ruošėsi mokslui gimnazijoje. Mokė barono Hakn vaikus.
 
Buvo suimtas ir su kitais studentais, 3 mėnesius kalintas kalėjime. Tuo metu jis sunkiai susirgo, tai ištrėmė ne į Sibirą, o į Kauno guberniją. Čia jam buvo leista gyventi tėviškėje prižiūrint vietos policijai.
 
[[1873]]–[[1880]] m. mokėsi [[Mintauja|Mintaujos]] vokiškoje gimnazijoje, baigė ją pirmuoju mokiniu. [[1880]]–[[1882]] m. studijavo [[Maskvos universitetas|Maskvos]], [[1882]] m. – [[Petrapilis|Petrapilio]] universitetuose.
 
1883 m. mokė grafo V. Zubovo vaikus. Pasinaudojęs brolio Stanislovo pasu, slaptai perėjo Prūsų sieną ir nuvyko į Šveicariją, kur, prisidengęs Richterio pavarde, norėjo toliau studijuoti. 1883 m. Negavęs studijoms reikalingų lėšų, išvyko į Bitėnus, kur ėmė redaguoti be redaktoriaus tuo metu likusį „Aušros” žurnalą (renkant leidiniui vardą buvo daug diskutuojama, tačiau paliktas J. Šliūpo pasiūlytasis - „Aušra“). Aktyviai dalyvavo „Aušros” draugijos veikloje, 1904-1912 metais buvo jos iždininkas.
 
[[1882]] m. dalyvavo [[Proletariatas|''Proletariato'']] partijos veikloje. [[1884]]–[[1919]] m. gyveno [[JAV]], baigė [[Merilandas|Merilando]] medicinos mokyklą. [[1901]] m. – „Aušros“ draugijos narys, [[1904]]–[[1912]] m. – jos iždininkas, [[1904]]–[[1905]] m. dalyvavo steigiant [[Amerikos lietuvių socialistų sąjunga|ALSS]], buvo jos CK iždininkas. [[1894]] m. ir [[1904]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] atstovavo [[Antrasis Internacionalas|Internacionalo]] kongresuose.
 
Gydytojo praktika vertėsi iki [[1917]] m. JAV redagavo kai kuriuos lietuviškus laikraščius ir žurnalus. Dalyvavo kuriant daugelį draugijų ir jų darbe: ''[[Apšvietos ir mokslo draugija]]'' ([[1883]] m., [[Tilžė]]je), ''[[JAV – Lietuvos mylėtojų draugija]]'' ([[1885]] m.), ''[[Lietuvių susivienijimas Amerikoje]]'' ([[1900]] m.), ''[[Lietuvių mokslo draugystė]]'' ([[1889]] m.), ''[[Lietuvių laisvamanių susivienijimas Amerikoje]]'' ([[1900]] m.), ''[[Lietuvių laisvamanių sąjunga]]'' ([[1910]] m.), [[Lietuvių laisvamanių federacija]] ([[1918]] m.), [[Laisvamanių etinės kultūros draugija]] ([[1935]] m.).
 
1901 m. tapo medicinos daktaru ir iki 1917 m. vertėsi gydytojo praktika, daugiausiai Pensilvanijoje.
 
1918-1919 metais organizavo įvairius komitetus, seimus Lietuvos valstybei remti. Vašingtone, būdamas lietuviškų organizacijų atstovu, pateikė memorandumą prezidentui Vilsonui dėl Lietuvos pripažinimo, kurį senatorius H. C. Lodge išspausdino leidinyje „Congressional Record“. Už darbą leidinyje rusų ir vokiečių valdžia J. Šliūpą persekiojo, todėl Bitėnus jis turėjo palikti. Kurį laiką slapta gyveno Lietuvoje, vėliau - Varšuvoje ir Mintaujoje. Iš Palangos per Klaipėdą slapta pasitraukė į Hamburgą, o iš čia pateko į JAV, kur gyveno 1884-1919 metais.
 
[[1914]]–[[1919]] m. – vienas žymiausių „Sandaros” politinės organizacijos veikėjų.
eilutė 51 ⟶ 41:
 
[[Vaizdas:Sliupas.jpg|thumb|right|Jono Šliūpo knyga „Lietuvių tauta senovėje ir šiandien“]]
 
1928 m. ir 1936 m. J. Šliūpas apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino I ir II laipsnio ordinais už nuopelnus Lietuvai, 1933 m. - Latvijos Trijų žvaigždučių ordinu.
 
Vienas Laisvamanių etinės kultūros draugijos (įkurtos [[1924]] m.) organizatorių ir veikėjų.
eilutė 58 ⟶ 46:
 
[[1933]]–[[1940]] m. – pirmasis [[Palanga|Palangos]] [[burmistras]] (Palangoje yra jo memorialinė sodyba). [[1944]] m. pasitraukė į [[Austrija|Austriją]].
 
1933 m. išleisti du pašto ženklai su jo atvaizdu.
 
Susituokė su sužadėtine L. Malinauskaite. Su ja susilaukė 3-jų vaikų (Aldonos, Keistučio ir Hypatijaus).
 
Mirė 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne. 1947 m. jo pelenai pervežti į Tautines lietuvių kapines, esančias netoli Čikagos (JAV).
 
 
 
== Filosofinės pažiūros ==