[[pl:Jonas Šliūpas]]
[[ru:Шлюпас, Йонас]]
Jono Šliūpo biografija
Nuo 1870 m. kartu su broliu Stanislovu gyveno pas dėdę Aloyzą Paliepiuose, ruošėsi mokslui gimnazijoje. Mokė barono Hakn vaikus.
1880-1882 m. studijavo filologiją ir teisę Maskvos, gamtos mokslus - Petrapilio (1882) universitetuose.
Buvo suimtas ir su kitais studentais, 3 mėnesius kalintas kalėjime. Tuo metu jis sunkiai susirgo, tai ištrėmė ne į Sibirą, o į Kauno guberniją. Čia jam buvo leista gyventi tėviškėje prižiūrint vietos policijai.
1883 m. mokė grafo V. Zubovo vaikus. Pasinaudojęs brolio Stanislovo pasu, slaptai perėjo Prūsų sieną ir nuvyko į Šveicariją, kur, prisidengęs Richterio pavarde, norėjo toliau studijuoti.
1883 m. Negavęs studijoms reikalingų lėšų, išvyko į Bitėnus, kur ėmė redaguoti be redaktoriaus tuo metu likusį „Aušros” žurnalą (renkant leidiniui vardą buvo daug diskutuojama, tačiau paliktas J. Šliūpo pasiūlytasis - „Aušra“). Aktyviai dalyvavo „Aušros” draugijos veikloje, 1904-1912 metais buvo jos iždininkas.
1904-1905 metais prisidėjo prie Lietuvių socialistų sąjungos JAV sukūrimo, bet, nesutaręs su kitais lietuviškos veiklos klausimu, greitai pasitraukė.
1918-1919 metais organizavo įvairius komitetus, seimus Lietuvos valstybei remti. Vašingtone, būdamas lietuviškų organizacijų atstovu, pateikė memorandumą prezidentui Vilsonui dėl Lietuvos pripažinimo, kurį senatorius H. C. Lodge išspausdino leidinyje „Congressional Record“. Už darbą leidinyje rusų ir vokiečių valdžia J. Šliūpą persekiojo, todėl Bitėnus jis turėjo palikti. Kurį laiką slapta gyveno Lietuvoje, vėliau - Varšuvoje ir Mintaujoje. Iš Palangos per Klaipėdą slapta pasitraukė į Hamburgą, o iš čia pateko į JAV, kur gyveno 1884-1919 metais.
Susituokė su sužadėtine L. Malinauskaite. Su ja susilaukė 3-jų vaikų (Aldonos, Keistučio ir Hypatijaus).
1889-1891 metais studijavo Mariland’o universitete.
1901 m. tapo medicinos daktaru ir iki 1917 m. vertėsi gydytojo praktika, daugiausiai Pensilvanijoje.
1928 m. ir 1936 m. J. Šliūpas apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino I ir II laipsnio ordinais už nuopelnus Lietuvai, 1933 m. - Latvijos Trijų žvaigždučių ordinu.
1933 m. išleisti du pašto ženklai su jo atvaizdu.
Mirė 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne.
1947 m. jo pelenai pervežti į Tautines lietuvių kapines, esančias netoli Čikagos (JAV).
|