|
== Istorija ==
XX a. Kaune buvo įkurta labdaringa Zitiečių draugija. [[1922]] m. Kauno zitietės įsigijo sklypą prie Seimo (dabar Gimnazijos) gatvės. [[1923]] m. draugija įsteigė specialų fondą, turėjusį surinkti lėšų naujiems draugijos rūmams pastatyti. [[1923]] m. lapkričio mėnesį buvo patvirtintas architekto [[Feliksas Vizbaras|Felikso Vizbaro]] parengtas projektas.[[1924]] m. sklypas buvo išplėstas.
Kaune dirbusios neturtingos tarnaitės ir darbininkės XX a. pradžioje būrėsi į Zitiečių draugiją. Kauno zitietės [[1922]] m. įsigijo sklypą prie Seimo (dabar Gimnazijos) gatvės su trim namais. Draugija ruošėsi plėstis, tačiau naujam pastatui trūko lėšų. [[1923]] m. buvo įsteigtas specialus Šv. Zitos draugijos fondas, į kurį visuomenė ir draugijos narės paskolų ir aukų pavidalu surinko 160 000 litų. Dalį reikiamos sumos organizacija gavo iš valdžios institucijų. [[1923]] m. lapkričio mėnesį patvirtintas dviaukščio mūrinio namo projektas, kurį parengė architektas [[Feliksas Vizbaras]].[[1924]] m. sklypas buvo išplėstas iki 3090 m² (30 arų). Tada sumanyta statyti trijų aukštų namą, kurio pirmame aukšte būtų valgykla, o viršutinius užimtų susirinkimų salė. Baigiant darbus pristatytas ir ketvirtasis aukštas, jame įrengta 12 viešbučio „Bijūnas“ kambarių. Rūmai pastatyti [[1925]] m. Rūmuose per antrą ir trečią aukštus įrengta salė, prie rytinės jos sienos - kambariai artistams, prie vakarinės – choro patalpa. Salė naudota susirinkimams, šokiams, teatro vaidinimams, kino filmų demonstravimui. Tarpukario spauda zitiečių rūmus vadino vienais gražiausių Kaune, lygino zitiečių salę su [[Kauno Rotušė|Kauno Rotušės]] Baltosios salės dekoru. 1940 m. Šv. Zitos draugijos turtas buvo nacionalizuotas. 1950 m. jis priklausė Kauno miesto butų ūkio valdybai ir Pirčių-skalbyklų trestui. [[XX]] a. 7 dešimtmetyje pastatuose įkurdintas Ekonomikos technikumas, veikęs čia iki [[1990]] m. Salė pritaikyta mokymo klasėms, jos viduryje pertvertas koridorius. Name prie gatvės iki [[1998]] m. veikė šarvojimo salės. [[1991]] m. gruodžio mėnesį pastatai Gimnazijos g. 7, 7a, 7b, 7c buvo atiduoti [[Kauno arkivyskupija|Kauno arkivyskupijos]] kurijai, kuri juos 99-iems metams išnuomojo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitetui]].<ref>http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis120 Pastatų kompleksas Gimnazijos g. 7 - Buvę Zitiečių rūmai 2007 03 07</ref>
Keturių aukštų rūmai pastatyti [[1925]] m. Rūmuose per antrą ir trečią aukštus buvo įrengta salė, kambariai artistams, choro patalpa. Salė naudota susirinkimams, šokiams, teatro vaidinimams, kino filmų demonstravimui. Naujieji rūmai buvo lyginami su [[Kauno Rotušė|Kauno Rotušės]] Baltąja sale.
1940 m. Zitiečių draugijos turtas buvo nacionalizuotas. 1950 m. rūmai priklausė Kauno miesto butų ūkio valdybai ir Pirčių-skalbyklų trestui. [[XX]] a. 7 dešimtmetyje rūmuose įkurtas Ekonomikos technikumas, veikęs čia iki [[1990]] m. Name prie gatvės iki [[1998]] m. veikė šarvojimo salės. [[1991]] m. gruodžio mėnesį rūmų pastatai atiduoti [[Kauno arkivyskupija|Kauno arkivyskupijos]] kurijai, kuri juos 99-iems metams išnuomojo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitetui]].<ref>http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis120 Pastatų kompleksas Gimnazijos g. 7 - Buvę Zitiečių rūmai 2007 03 07</ref>
== Rūmai ==
Zitiečių rūmairūmus –suprojektavo vienas ankstyviausių architektoarchhitektas [[Feliksas Vizbaras|Felikso Vizbaro]] pastatų Kaune. Zitiečių rūmuose vyrauja [[klasicizmas|klasicizmo]] ir [[barokas|baroko]] motyvų stilizacija. Zitiečių rūmų [[istorizmasi|istorizmui]] artimos fasado ir salės dekoro formos rodė konservatyvų užsakovių skonį. Jų ir paties architekto tautines aspiracijas atspindėjo vestibiulio ir valgyklos sienų dekoras – spalvingi frizai, sukomponuoti iš lietuviškų audinių motyvų.
Keturių aukštų rūmųRūmų tūris asimetriškas. StambokameRūmų vakarų pusės rizalite, išorėje užbaigtame trikampiu frontonu su zitiečių herbu timpane, išdėstytos „įvedančios“ patalpos –įrengtas vestibiulis, paradiniai laiptai, antro aukšto fojė, iš joskurios patenkama į didžiąją salę. RizalitoRūmų atsvara – rytinė iškyša su antraisiais laiptais; išorėje ji akcentuota piliastrais ir atiku virš karnizo, skaidytu arkutėmis. Fasado viduryje pabrėžti didieji salės langai, rėminti apvadais ir trikampiais sandrikais. Pirmajamepirmajame aukšte po sale suprojektuotosįrengta valgyklos patalpos. Ketvirtasis (viešbučio) aukštas kiek atitrauktas nuo fasado plokštumos, jos viršų ažūriškai užbaigia baliustrada, atitverianti susidarančią lodžijąvalgykla. PagrindinėPagrindinis įeigaįėjimas į rūmus buvoiš vakarų pusėje, nuo Jablonskio gatvelės; fasade ją ženklino dar sykį pakartotas draugijos herbas ir paradinės durys su vidiniu tambūrupusės.<ref>http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis120 Pastatų kompleksas Gimnazijos g. 7 - Buvę Zitiečių rūmai 2007 03 07</ref>
=== Restauracija ===
Zitiečių rūmų restauravimo ir statybos darbai vykorestauruoti [[1998]] – [[2001]] m., kainavo 2,5 mln. litų.Rūmus ir buvusiąbuvusi skalbyklą nutartaskalbykla sujungti nauju intarpu, jame įrengtibuvo amfiteatrinęįrengta auditoriją iramfiteatrinė vestibiulįauditorija. Naująją dalį projektavo architektė Rimantė Gudienė. Visus rūmų ir namo restauravimo darbus projektavo ir prižiūrėjo architektė Liuda Perevičienė. Fasadai buvo kruopščiai nuvalyti, dažymui parinktos spalvos artimos pirminėms. Rūmų frontone restauruotas smarkiai sužalotas Zitiečių draugijos herbas: atverstą knygą primenantis kartušas, papuoštas rūtų šakelėmis, jame vaizduojamos maldai sudėtos rankos ir verpimo ratelis.
[[2000]] m. vasarą salės plano struktūra rekonstruota pagal [[Feliksas Vizbaras|Felikso Vizbaro]] brėžinius, tik choro patalpos arkas teko užmūryti, nes joje įrengti laiptai ir komunikacijos. Remiantis išlikusiais fragmentais,Rūmuose atkurti salės sienų ir lubų lipdiniai. JieRestauruota sausokųZitiečių neklasicistiniųrūmų formų, sudaryti iš gausybės detalių. Sienose išdėstyti piliastrai ir angų bei įdubų rėminimai, palubėje – sudėtingas frizas, pereinantis į lubų kesonus. Priderinti nauji sietynai ir šviestuvai (salėje, fojė, vestibiulyje, rūbinėje), teikiantys išsklaidytą matinę šviesą. Restauruotapagrindinė salė pavadintatapo VDU Teologijos fakulteto Didžiąja aula. Ant priekinės sienos pakabintas paveikslas, vaizduojantis teologijos globėją šv. Tomą Akvinietį.
Zitiečių rūmų restauravimas vertinamas kaip vienas stambiausių sėkmingaigeriausių įgyvendintų paveldo tvarkymo darbų Kaune. <ref>http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis120 Pastatų kompleksas Gimnazijos g. 7 - Buvę Zitiečių rūmai 2007 03 07</ref> ▼Pirmajame rūmų aukšte dekoras buvo atkurtas iš naujo, palikti tik keli geriau išlikę autentiško ornamento fragmentai.
Pirmame priestato aukšte telpa erdvi, 130 vietų J. Mačiulio-Maironio auditorija ir į ją vedantis perregimas koridorius. Auditorijos siena formuoja monumentalų tinkuotą, horizontaliomis pakopomis skaidytą vidinio kiemo fasadą. Aukštus skirianti perdanga nėra aklina – palikti tarpai, leidžiantys pajusti architektūros lengvumą ir konstrukcijų logiką. Įstiklintas liftas, keliantis į ketvirtąjį pastato aukštą, atveria kintančias architektūros formas ir vaizdą į Ąžuolų kalno žalumą. Priestatas susisiekia su Vizbaro projektuotais rūmais – per stiklines duris antrojo aukšto fojė, viršutinių aukštų koridorius ir auditorijas. Iš ketvirtajame aukšte esančios vyskupo Pranciškaus P. Būčio auditorijos galima patekti į rūmų lodžiją, iš čia matyti senamiestis.
▲Zitiečių rūmų restauravimas vertinamas kaip vienas stambiausių sėkmingai įgyvendintų paveldo tvarkymo darbų Kaune. <ref>http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis120 Pastatų kompleksas Gimnazijos g. 7 - Buvę Zitiečių rūmai 2007 03 07</ref>
|
