Eugenijus Meškauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Eugenijus Meškauskas gimė ūkininkų šeimoje. Mokėsi [[Raseiniai|Raseinių]] gimnazijoje, buvo trečios [[gimnazija|gimnazijos]] laidos absolventas. Priklausė Ateitininkų kuopai, buvo jos pirmininkas. Mokydamasis gimnazijoje įrodė visiems, kad turi nepriklausomą ir tvirtą charakterį. Studijų metais jo įsitikinimų kryptis – kairumas, būdingas nemažam tarpukario Lietuvos inteligentų sluoksniui. Buvo vienas iš studentų draugijos Aurora steigėjų. Iki [[1940]] metų dirbo įvairiose Kauno miesto įstaigose. Tyrinėjo pažinimo (erdvės, laiko, materijos, vystymosi ir kt. sąvokas, praktikos vaidmenį pažinimo procese), mokslo metodologijos, determinizmo, materializmo, dialektikos, visuomeninės sąmonės, ideologijos teorijos problemas.

E. Meškauskas beveik 50 metų dėstė filosofiją, 30 metų vadovavo Filosofijos katedrai, sutelkė ir išugdė šios katedros darbuotojus. Tapęs katedros vedėju, rūpinosi nacionalinių kadrų ugdymu. E. Meškausko pastangomis VU Filosofijos katedra gavo teisę turėti aspirantų. Ilgą laiką jis buvo vienintelis aspirantų vadovas. Katedros aspirantams jis leido beveik laisvai pasirinkti disertacijų temas ir, lyginant su septintojo dešimtmečio pradžia, toli už marksistinės filosofijos ribų išplėsti Lietuvoje nagrinėjamas filosofijos problemas ir personalijas. Prof. E. Meškausko auklėjamiems ir vadovaujamiems universiteto filosofams, paskaitose ir leidiniuose atidavusiems privalomą duoklę marksistinei metodologijai, sovietmečiu iš esmės pavyko išvengti atotrūkio nuo pasaulinės filosofinės kultūros konteksto. E. Meškauskas ir jo mokiniai marksistinę filosofiją dėstė kaip bendrąją mokslo metodologiją, neretai padėdami plisti kitokioms teorijoms ir vertinimams.

 

*Nuo [[1956]]-[[1987]] m. – filosofijos katedros vedėjas.

*Nuo [[1982]] m. profesorius.

== Įvertinimas ==