Varpininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Istorija ==

Organizacijos iniciatoriai buvo 1888 m. [[Varšuva|Varšuvoje]] įsteigtos draugijos „''Lietuva''“ nariai: [[Vincas Kudirka]], [[Jonas Gaidamavičius-Gaidys|J.Gaidys-Gaidamavičius]], [[Jonas Adomaitis]] – Šernas, [[Juozas Kaukas]], [[Justinas Staugaitis]] ir kt. Iš viso draugijoje buvo 22 nariai, tarp jų 12 studentų. Draugijos įstatuose vienas tikslų buvo platinti apšvietą, leidžiant knygas ir laikraščius. Tam tikslui buvo įsteigta ''Varpininkų leidykla'', kuri ėmėsi leisti mėnesinį žurnalą [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]], skirtą daugiausia inteligentams, mėnesinį laikraštį [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]], skirtą valstiečiams ir [[1901]]–[[1903]] m. informacinį, nepolitinį laikraštį „[[Naujienos]]“.

 

=== Struktūra ===

Vyriausias varpininkų organas buvo metiniai suvažiavimai. Pirmas toks varšuviečių, maskviečių ir vietinių varpininkų suvažiavimas įvyko [[Marijampolė]]je 1888 m. [[birželio 29]] d. Suvažiavimai paprastai tęsdavosi vieną dieną, kokias 5-6 val. ir dalyvaudavo juose nuo 5-6 iki 40-50 žmonių. Suvažiavimai vyko kasmet nuo 1888 m. iki 1905 m., išskyrus 1898 m. Iš viso tokių suvažiavimų yra buvę 18 įvairiose Lietuvos vietose, iš pradžios (iki 1893 m.) [[Užnemunė]]je, paskui [[Mintauja|Mintaujoje]], [[Jonas Jablonskis|Jono Jablonskio]] bute, o vėlesniais metais [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1926]] m. įvyko jubiliejinis varpininkų suvažiavimas.

 

=== Sunkumai ===

Tiesa, ne visados viskas ėjo sklandžiai. Keli paskutinieji XIX a. metai lietuvių inteligentams buvo itin rimtas ir pavojingas laikotarpis: tekdavo ne kartą įtempti visas jėgas, kad atlaikytų savo pozicijas. [[1897]]–[[1899]] Marijampolės žandarų viršininkas Vonsiackis sudarė politinę bylą Užnemunės lietuviams už priklausymą slaptai ''Sietyno'' draugijai. Nukentėjo 35 žmonės. Daugelis jų buvo ištremti iki 3 metų Rusijos gilumon. Taip buvo išblaškytas ir varpininkų komitetas, iš kurio Lietuvoje pasiliko tik K. Grinius. 1899 m. [[lapkričio 16]] d. mirė [[Vincas Kudirka]]. Tai buvo neapsakomas nuostolis laisvajai spaudai ir visam varpininkų veikimui.

 

 

=== Reikšmė ===

Didelis varpininkų nuopelnas lietuvių [[Literatūra|literatūrinei]] kalbai, kurią, galima sakyti, teko iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes, įvedant naujų terminų, normuojant gramatiką. Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo artimas V. Kudirkos draugas, vienas aktyviausiųjų laikraščio bendradarbių kalbos klausimais – [[Jonas Jablonskis]]. Ir dabartinės lietuvių literatūros ne vieną užuomazgą galima atsekti „Varpe“.

 

[[Kategorija:Lietuvos politinės organizacijos]]

[[Kategorija:Lietuvos draugijos]]