Antanas Maceina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
}}
'''Antanas Maceina''' ([[1908]] m. [[sausio 27]] d. [[Bagrėnas|Bagrėno]] k., [[Ašminta|Ašmintos]] valsčius, [[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskr]]. – [[1987]] m. [[sausio 27]] d. [[Miunsteris|Miunsteryje]], [[Vokietija|Vokietijoje]]).
Antanas Maceina yra vienas žymiausių [[Lietuva|Lietuvos]] [[filosofas|filosofų]], nugyvenęs gana turiningą kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą. Tai pirmasis žmogus, [[filosofuoti|filosofavęs]] tikrai lietuviškai, analizavęs lietuvių [[filosofija|filosofijos]] perspektyvas ir ydas, kūręs lietuviškus [[filosofija|filosofijos]] terminus.
Antanas Maceina aprėpė ir analizavo gana nemažai sričių – [[pedagogika|pedagogiką]], [[filosofija|filosofiją]], [[kultūra|kultūrą]], [[religija|religiją]], dėjo tautiškumo pamatus. Ilgą laiką A.Maceinos veikalai [[Lietuva|Lietuvoje]] buvo mažai žinomi, plito tik nelegaliai, tačiau apie juos buvo daug rašoma.
Eilutė 23:
[[Vaizdas:Maceina.jpg|left|210px|]]
Antanas Maceina mokėsi Prienų gimnazijoje, Vilkaviškio kunigų seminarijoje,
([[1928]] m. - [[1932]] m.) Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo [[filosofija|filosofiją]] ir [[pedagogika|pedagogiką]]. Studijuodamas [[1930]] m. pirmininkavo [[Ateitininkai|Ateitininkų]] meno draugijai „Šatrija“. ([[1932]] m. – [[1935]] m.) studijas gilino Levine, Fribūre, Strasbūre ir [[Briuselis|Briuselyje]]. ([[1935]] m. - [[1943]] m.) dėstė [[Kaunas|Kauno]] universitete. [[1934]] m. apgynė disertaciją filosofijos daktaro laipsniui, [[1935]] m. habilitacinį darbą „Ugdomasis veikimas“. Prasidėjus [[Sovietai|sovietinei]] okupacijai [[1940]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], dalyvavo [[LAF]]'o veikloje [[Berlynas|Berlyne]].
Po [[1941]] m. [[birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]], įsitraukė į akademinę veiklą, tapo Lietuvos fronto vadovaujančiosios grupės nariu. Akademinis jaunimas laikė A.Maceiną ideologiniu vadu. A.Maceina buvo vienas pagrindinių LF programos kūrėjų ir ideologų, dalyvavo programos aptarimuose ir svarstymuose, rašė straipsnius LF [[spauda|spaudai]].
[[1944]] m. pasitraukė į [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]]. Nuo [[1949]] m. gyveno [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Freiburgas|Freiburgo]], vėliau [[Miunsteris|Miunsterio]] universitetuose dėstė [[filosofija|filosofines]] disciplinas, vadovavo emigrantų [[ateitininkas|ateitininkų]] sąjungai. Emigracijoje A.Maceina daugiau tyrinėjo plačiai suprastas [[religija|religijos]] [[filosofija|filosofijos]] problemas, buvo ne tik [[filosofas|filosofas]], bet ir [[poetas|poetas]], eilėraščius pasirašinėjo Antano Jomanto slapyvardžiu. Antanas Maceina mirė [[1987]] m. [[Miunsteris|Miunsteryje]], palaidotas Brebesdorfo kaimelio kapinaitėse.
Jo vaikystė buvo gana sunki, kadangi jis užaugo be motinos, kuri anksti mirė. Koks skaudus įvykis buvo motinos netekimas galima pamatyti skaitant jo straipsnius, kuriuose jis analizuoja moters, motinos vaidmenį šeimoje (analizuoja studijoje „Didžioji paslaptis“). Mokslo svarbą jis suprato gana anksti, dar būdamas paaugliu, kada bendraudavo su [[Knygnešiai|knygnešiais]], gaudavęs iš jų slaptų lietuviškų knygelių. A.Maceinos šeima buvo gana religinga, todėl tokio auklėjimo pamatus gavo ir vaikai.
| |||