01:49, 31 spalio 2009 versija taisyti Ausryte2000 (aptarimas \| indėlis) 62 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		01:56, 31 spalio 2009 versija taisyti anuliuoti Ausryte2000 (aptarimas \| indėlis) 62 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 18: '''Antanas Maceina''' ([[1908]] m. [[sausio 27]] d. [[Bagrėnas\|Bagrėno]] k., [[Ašminta\|Ašmintos]] valsčius, [[Marijampolės apskritis\|Marijampolės apskr]]. – [[1987]] m. [[sausio 27]] d. [[Miunsteris\|Miunsteryje]], [[Vokietija\|Vokietijoje]]). Antanas Maceina yra vienas žymiausių [[Lietuva\|Lietuvos]] [[filosofas\|filosofų]], nugyvenęs gana turiningą kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą. Tai pirmasis žmogus, filosofavęs tikrai lietuviškai, analizavęs lietuvių filosofijos perspektyvas ir ydas, kūręs lietuviškus filosofijos terminus. Antanas Maceina aprėpė ir analizavo gana nemažai sričių – [[pedagogika\|pedagogiką]], [[filosofija\|filosofiją]], [[kultūra\|kultūrą]], [[religija\|religiją]], dėjo tautiškumo pamatus. Ilgą laiką A. Maceinos veikalai [[Lietuva\|Lietuvoje]] buvo mažai žinomi, plito tik nelegaliai, tačiau apie juos buvo daug rašoma. == Biografija == Eilutė 25: ([[1928]] m. - [[1932]] m.) Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo filosofiją ir pedagogiką. Studijuodamas [[1930]] m. pirmininkavo [[Ateitininkai\|Ateitininkų]] meno draugijai „Šatrija“. ([[1932]] m. – [[1935]] m.) studijas gilino Levine, Fribūre, Strasbūre ir Briuselyje. ([[1935]] m. - [[1943]] m.) dėstė Kauno universitete. [[1934]] m. apgynė disertaciją filosofijos daktaro laipsniui, [[1935]] m. habilitacinį darbą „Ugdomasis veikimas“. Prasidėjus [[Sovietai\|sovietinei]] okupacijai [[1940]] m. pasitraukė į [[Vokietija\|Vokietiją]], dalyvavo [[LAF]]'o veikloje [[Berlynas\|Berlyne]]. Po [[1941]] m. [[birželio sukilimas\|Birželio sukilimo]] grįžo į [[Lietuva\|Lietuvą]], įsitraukė į akademinę veiklą, tapo Lietuvos fronto vadovaujančiosios grupės nariu. Akademinis jaunimas laikė A. Maceiną ideologiniu vadu. A. Maceina buvo vienas pagrindinių LF programos kūrėjų ir ideologų, dalyvavo programos aptarimuose ir svarstymuose, rašė straipsnius LF [[spauda\|spaudai]]. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vakarų Europa\|Vakarų Europą]]. Nuo [[1949]] m. gyveno [[Vokietija\|Vokietijoje]], [[Freiburgas\|Freiburgo]], vėliau [[Miunsteris\|Miunsterio]] universitetuose dėstė filosofines disciplinas, vadovavo emigrantų [[ateitininkas\|ateitininkų]] sąjungai. Emigracijoje A. Maceina daugiau tyrinėjo plačiai suprastas religijos filosofijos problemas, buvo ne tik filosofas, bet ir [[poetas\|poetas]], eilėraščius pasirašinėjo Antano Jomanto slapyvardžiu. Antanas Maceina mirė [[1987]] m. [[Miunsteris\|Miunsteryje]], palaidotas Brebesdorfo kaimelio kapinaitėse. Jo vaikystė buvo gana sunki, kadangi jis užaugo be motinos, kuri anksti mirė. Koks skaudus įvykis buvo motinos netekimas galima pamatyti skaitant jo straipsnius, kuriuose jis analizuoja moters, motinos vaidmenį šeimoje (analizuoja studijoje „Didžioji paslaptis“). Mokslo svarbą jis suprato gana anksti, dar būdamas paaugliu, kada bendraudavo su [[Knygnešiai\|knygnešiais]], gaudavęs iš jų slaptų lietuviškų knygelių. A. Maceinos šeima buvo gana religinga, todėl tokio auklėjimo pamatus gavo ir vaikai. == Kūryba == Eilutė 37: Gana žinomi jo veikalai: “Asmuo ir istorija”, “Jobo drama”, “Didieji dabarties klausimai”, “Filosofijos kilmė ir prasmė”, “Kaino prisikėlimas”, “Kultūra ir žmogus”, “Kultūros filosofijos įvadas”, “Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra”, “Pirminės kultūros pagrindai”, “Prometėjizmo persvara dabarties kultūroje” ir kt. == A.Antano Maceinos filosofavimo pradžia == [[Vaizdas:A.Maceina_ir_Henrikas_Nagys.jpg\|right\|160px\|]] A.Antano Maceinos filosofija prasideda nuo ankstyvo susidūrimo su nelaimėmis, kada jis pradeda kelti klausimus, kurie yra vis naujų klausimų pradžia. Stipriai išgyvendamas ankstyvą motinos mirtį, tėvo antrąsias vedybas, ankstyvą išvykimą iš namų, nuolat lydinčią vienatvę, pašalinimą iš ~~[[seminarija\|~~seminarijos]], nors joje jis mokėsi vienais penketais, klausimo sprendimą, ką pasirinkti - [[pasaulietis\|pasauliečio]] ar [[kunigas\|kunigo]] gyvenimą, norėdamas susivokti, kas atsiitiko, jis pirmiausia ir ima klausinėti, bandydamas išsiaiškinti tų nuolat jį lydėjusių nelaimių priežastis. Įstojus į kunigų seminariją tas klausinėjimas tapo nuolatine būsena, nes „neklausinėti jis jau nebegalėjo“. Maceinos kūryboje ryškus du tarpsniai: iki [[~~nepriklausomybe~~nepriklausomybė\|nepriklausomybės]] netekimo ir jos netekus. Iš pradžių mąstytojo dėmesį patraukė [[kultūrologija~~\|kultūrologija]]~~ ir ~~[[socialinis\|~~socialiniai]] klausimai, vėliau – žmogiškoji būtis. A.Maceinos kūryba kyla iš pačios būties gelmių, ir jo kūrybinio pašaukimo būtų neįmanoma paaiškinti nesiremiant Dievu. Dievas, savo Kūrybos metu, apsireiškė žmoguje, kaip viename iš tobuliausių savo kūrinių, kurioje įsispaudusios Kūrėjo pėdos. A. Maceina sugebėjo pateisinti savo mintis, visą savo gyvenimą atiduodavęs kūrybai, savo kūryba palietęs daugybę gyvenimo sričių – kūrė tautinę mokyklą, idealios šeimos ir valstybės pagrindus, lietuviškąją kultūrą, [[poezija\|poeziją]], savitą [[filosofija\|filosofiją]]. == Antano Maceinos veikalai == Eilutė 61: == Nuorodos == {{vikicitatos}} * [http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/73025 Straipsnis apie A. Maceiną berndardinai.lt portale] * [http://www.ateitis.lt/maceina A. Maceinos šimtmečiui paminėti Ateitininkų surengta konferencija] * [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/14/atmi_02.html Straipsnis 20 mirties metinems] * [http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=CB80DEE90D6211DE9B51746164617373&inlanguage=lt Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka]

Antanas Maceina: Skirtumas tarp puslapio versijų